Roma Mokolaitė

Akademikas Jonas Kubilius šia proga priminė, kad kiekviena mokslo šaka turi išmanyti savo istoriją. Deja, daugeliu atvejų ji arba neišsaugojama, arba atminty išlaikoma atminty tik labai mažai pagrindinių bruožų. Kibernetikos mokslo užuomazgas bei idėjas mokslininkai įžvelgia jau buvus Aristotelio ir Platono laikais, ieškant minties kelio materialiuose ir nematerialiuose veiksniuose. Tačiau tikrąja kibernetikos mokslo pradžia pasaulyje laikomi 1948 m., kai amerikiečių mokslininkas matematikas Norbert Wiener nustatė, kad vykstančių procesų valdymui įvairiuose moksluose – biologijos, matematikos, chemijos ir kt. tinka ta pati schema. Jis pirmasis pateikė ir kibernetikos apibrėžimą – tai mokslas apie kompiuterių sistemos bendruosius valdymo procesus, kurie vyksta kaupiant, tvarkant, perduodant informaciją. Šio mokslo pradžia - tai kartu ir puslaidininkinių prietaisų, relių, skaičiavimo mašinų, tranzistorių kūrimo pradžia. Ir tik vėliau išsiskyrė kibernetikos mokslo šaka – informatika. Kai kompiuteriai, informacijos saugyklos tapo ne tokie parankūs, nes atsirado svarbesnės informacijos kaupimo ir apdorojimo talpyklos – jos tvarkymo židiniai, t. y. informatikos mokslas.

Palyginti jauno mokslo pradmenys Lietuvoje taip pat nelengvai skynėsi kelią. Pasak J. Kubiliaus, Lietuvos kibernetikos mokslo raidą būtų galima palyginti su Pitagoro teoremos įrodinėjimo istorija - skirtingais laikotarpiais teorema buvo įrodinėjama vis kitaip. Kibernetikos mokslo šakos kūrimasis Lietuvoje, pradėtas pokario metais, taip pat susijęs su politinėmis permainomis: kurį laiką buvęs nepageidautinų mokslų sąrašuose kartu su genetikos mokslais. Šių mokslų ėmęsi mokslininkai dažnai buvę pravardžiuojami pseudomokslininkais, taip ir patį mokslą buvo įvardijęs žodynas.

Kaip prisimena J. Kubilius, tik po 1956 m. politinių permainų universitete buvo leista skaityti pranešimą apie elektorinines skaičiavimo mašinas. Nelengva buvo taikyti naujo mokslo galimybes ir kituose moksluose, nes tam nepritarė ar net prieštaravo tų sričių mokslininkai. Nebuvo suvokiama, ką būtų galima nuveikti net kompiuteriu. Tačiau pradžia buvo padaryta - į Maskvą siunčiami mokytis pirmieji aspirantai. Nuosekliai atėjo laikas derinti ir koordinuoti kitus mokslus atsižvelgiant į kibernetikos pasiekimus.

Pirmieji stambesni puslaidininkių gaminiai Lietuvoje sukonstruojami 1960 m. Donaldas Zanevičius, tuomet dirbęs Vilniaus skaičiavimo mašinų Konstravimo biuro skyriaus viršininku, pagamina pirmąjį elektroninio neurono modelį. 1961 m. padaro pirmąjį Lietuvoje lempinį kompiuterį. Apie lietuvius mokslininkus išgirsta pasaulis, atkreipia dėmesį TSRS mokslininkai.

Dabar su kibernetika susijusios visos mokslo sritys: humanitariniai, socialiniai, medicinos, technologijų ir kt., ar atskiri mokslai – biofizikos, biochemijos, matematikos ir daugelis kitų.

Kibernetikos mokslo 50–mečio minėjime Lietuvos mokslų akademijoje dalyvavo Matematikos ir informatikos instituto Atpažinimo procesų skyriaus ir UNESCO katedros “Informatika humanitarams” vedėjas prof. habil. dr. Laimutis Telksnys, Vilniaus universiteto doc. dr. Dobilas Kirvelis, Lietuvos inžinierių sąjungos prezidentas, Mokslų akademijos prezidento patarėjas dr. Donaldas Zanevičius, Vilniaus pedagoginio universiteto Taikomosios informatikos katedros vedėjas prof. habil. dr. Antanas Žilinskas.