Atšipusiais noragais arė mokslo dirvonus
tačiau 1998 m. Lietuvos mokslo premijos skirtos už tikrai reikšmingus darbus.
Gediminas Zemlickas
 1998 m. Lietuvos mokslų premijų laureatai |
Kovo 4 d. Lietuvos mokslų akademijos salėje buvo įteiktos 1998 m. Lietuvos mokslo premijos ir pagerbti laureatai - 25 labiausiai pasižymėję, reikšmingus darbus atlikę įvairių sričių mokslininkai. Dviem laureatams - technikos mokslų atstovui akad. Algirdui Žukauskui ir istorikui dr. Egidijui Banioniui - premijos įteiktos po mirties, jas atsiėmė mokslininkų žmonos. Iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos Pirmininkas Gediminas Vagnorius, Švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis, Lietuvos mokslų akademijos prezidentas akad. Benediktas Juodka, laureatų kolegos, bendradarbiai ir artimieji, šalies mokslo visuomenės atstovai. |
Rūpintis mokslu, vadinasi, galvoti apie ateitį
Prieš septynerius metus Lietuvos MA kreipėsi į Vyriausybę, kuriai tuo metu vadovavo G. Vagnorius, primindama, kad reikėtų atkurti Lietuvos mokslo premijas. Jūs prisiminėte, jūs šį reikalą ir tvarkykite, - palaimino Premjeras. Buvo sudaryti nuostatai, numatytos lėšos, patvirtinta 11 mokslo premijų. 5 premijos skiriamos agrarinių, gamtos, matematikos ir medicinos mokslų sričiai, 3 - humanitarinių, socialinių ir filosofijos ir 3 - technikos mokslų sričiai.
 Fizikui prof. Zenonui Rudzikui 1998 m. Lietuvos mokslo premiją įteikia Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius |
Šią priešistorę priminęs Lietuvos MA prezidentas akad. Benediktas Juodka apgailestavo, kad valstybėje mokslo ir studijų prioritetas tėra žodinis. "Ar po 10-15 metų mes turėsime kam įteikti Lietuvos nacionalines mokslo premijas? Tie žmonės, kurie po 10 metų galėtų tikėtis tokios premijos, šiandien turėtų dirbti laboratorijose, kuriose būtų šiuolaikinė materialinė bazė. Kai jos nėra, sunku tikėtis ir tokio lygio darbų, kokių šiuo metu mes dar turime," - apgailestavo prezidentas, radęs tam tikrą pagrindą ir optimistinei gaidai. Mat neseniai atlikti socialiniai tyrimai pateikė daug kam visiškai netikėtų rezultatų. Apklausos metu siekta nustatyti profesijų prestižą Lietuvoje pagal 10 balų sistemą. |
Didelį atotrūkį tarp šiuo metu esančios mokslininkų kompetencijos ir jų gyvenimo, paprasto ir kasdienio vertinimo pastebėjo ir Premjeras Gediminas Vagnorius, pabrėžęs, jog valstybė turi daugiau dėmesio ir lėšų skirti mokslui - tai ir būtų rūpinimasis valstybės ateitimi.
O tądien pagerbti buvo tie, kurie užsispyrę arė mokslo dirvonus ir pasiekė išties reikšmingų laimėjimų, nepaisant to, kad Lietuvos mokslo noragai, pasak akad. B. Juodkos, šiuo metu gal kiek ir atšipę.
Matematikų derlius
Pernykščiai metai buvo dosnūs Matematikos ir informatikos instituto mokslininkams. Du instituto pasiūlyti darbai pelnė premijas. Už darbų ciklą Banacho erdvių skirstinių asimptotinė analizė (1987-1997), kurį pateikė kartu su Vilniaus universitetu, apdovanoti habil. dr. Vidmantas Bentkus, Lietuvos MA narys koresp., VU prof. Vygantas Paulauskas ir prof. Alfredas Račkauskas. Šis darbų ciklas - tai svarus indėlis į pasaulinį mokslą tikimybių teorijos asimptotinių metodų srityje, neabejotinai sustiprinęs Vilniaus tikimybių teorijos mokyklos autoritetą. Ciklo autoriai publikavo per 30 straipsnių svarbiausiuose mokslo žurnaluose, buvo kviečiami skaityti pranešimus įvairiose tarptautinėse konferencijose, dalyvauti programiniuose ir organizaciniuose komitetuose. Daugelis jų gautų rezultatų yra galutiniai ir nepagerinami, - teigė Lietuvos MA Agrarinių, gamtos, matematikos ir medicinos mokslų sekcijos pirmininkas prof. habil. dr. Henrikas Pragarauskas. Pridursime, kad prof. V. Paulauskui vadovaujant apginta 11 matematikos disertacijų.Prof. akad. Jono Mockaus darbų ciklas Inžineriniai globalinio optimizavimo metodai (1967-1997) aprėpia mokslininko 30 brandžiausių kūrybinio darbo metų. J. Mockus išvystė globalinio optimizavimo metodus, pagrindė juos matematiškai, sukūrė skaitmeninius optimizavimo algoritmus ir programines priemones, išsprendė daug būdingų automatizuoto projektavimo ir eksperimento planavimo uždavinių, parodydamas optimizavimo metodų ir programinių priemonių taikymo tikslingumą ir efektyvumą. Tuose darbuose ne apsiribojama tik teorija, bet pateikiama ir konkrečių objektų - vibrovariklio, elektros skaitiklio, kineskopo spindulio atlenkimo sistemos, diferencialinio stiprintuvo, net imunologinės sistemos parametrų optimizavimo metodai. Jonas Mockus yra vienas kūrybingiausių inžinerinės krypties Lietuvos mokslininkų, plačiai žinomas mokslo pasaulyje, tad aukštas jo darbų ciklo įvertinimas technikos mokslų srityje visiškai dėsningas.
Technologijos mokslai gyvybingi net žlugus pramonei
MA Technikos mokslų skyriaus pirmininkas akad. Ramutis Bansevičius pastebėjo, kad, nepaisant pramonės smukimo, mokslininko statuto nuvertėjimo ir menko finansavimo, technologijos mokslai nežlugo, o kai kuriose srityse plėtojami net aktyviau negu sovietmečiu, vykdoma nemažai tarptautinių projektų. Tik gaila, kad tais darbais labiau domisi ir rūpinasi užsienio firmos, bet ne mūsų pramonė. Pasaulyje nėra nė vienos stiprios valstybės, kuri neturėtų išvystytos pramonės. Todėl technologijos mokslai, atsigaunant šalies pramonei, ir turėtų būti ta terpė, iš kurios bus semiamasi naujų idėjų, inovacijų. Norint kurti naujus gaminius, prireiks ne tik naujų tyrimų, bet ir integruoti įvairių sričių mokslo pasiekimus.
 Akad. A. Žukauskui skirta mokslo premija įteikta jo žmonai |
Akad. Algirdui Žukauskui (po mirties), Vladislovui Katinui, Antanui Pedišiui ir Anuprui Šlančiauskui mokslo premija skirta už darbų ciklą "Turbulentinio šilumos pernešimo hidrodinamikos ir srauto sukeltų vibracijų energetiniuose įrenginiuose dėsningumų tyrimas (1987-1997)". Darbą, kuriame nagrinėjami sudėtingi šilumos pernešimo reiškiniai, pateikė Lietuvos energetikos institutas. Mokslininkai nustatė naujus fizikinius dėsningumus, ištyrė ir išanalizavo reiškinius sudėtinguose turbulentiniuose įrenginiuose. Gautos išbaigtos formulės, procesų skaičiavimai rodo, kad darbų ciklas svarbus tiek teoriškai, tiek praktiškai. |
Tenka tik apgailestauti, kad pelnytos premijos negalėjo pats atsiimti šios dienos nesulaukęs akad. Algirdas Žukauskas, daugelio šių tyrimų iniciatorius ir pradininkas. Akademiko darbai tęsiami jo mokinių ir kolegų, o jam skirtą premiją atsiėmė žmona. Akivaizdu, kad žmogaus darbai tvaresni už jo fizinį būvį, nes akademikas A. Žukauskas, pasak R. Bansevičiaus, buvo ir tebelieka vienas iškiliausių Lietuvos mokslo atstovų.
Kaip sutaupyti milijardą
 Prof. V. Stankevičius žino būdą, kaip sutaupyti milijardą |
37 tyrinėjimų metus aprėpia prof. Vytauto Stankevičiaus darbų ciklas "Statybinė šilumos technika", skirtas pastatų atsparumo klimato poveikiui ir šilumos taupymo pastatuose problemoms. Permainingo Lietuvos klimato sąlygomis tai iš tiesų labai aktualūs darbai. Jie pateikti V. Stankevičiaus monografijoje. Autorius ištyrė masės mainų statybinėse medžiagose dėsningumus, kuriuos žinant galima gaminti ilgaamžiškesnes statybines medžiagas, kokybiškesnes statybines konstrukcijas negu ligi šiol. Opus klausimas - įvairios normos, standartai. Prof. V. Stankevičius ir jo mokiniai sudarė 19 respublikinių statybos reglamentų - reikšmingų pastangų vaisius. |
Ne paslaptis, kad mūsų eksploatuojami pastatai nėra ekonomiški taupant šilumą. Štai kodėl vien šildymui kasmet šalyje išleidžiama 2 mlrd. Lt. Pritaikę modernias technologijas, šilumai mažiau laidžias naujas medžiagas galėtume sutaupyti maždaug pusę šiuo metu vėjais paleidžiamų lėšų. Žinoma, neapsieitume ir be didelių kapitalinių įdėjimų. Toms didžiulę praktinę vertę turinčioms problemoms ir skirtas V. Stankevičiaus darbų ciklas, kurį premijai gauti pristatė Kauno tecnologijos universitetas bei Architektūros ir statybos institutas.
Apie pakylėtumą
 Klasikinės filologijos žinovas prof. H. Zabulis jaučiasi tvirtai tarp fiziko prof. S. Ašmonto (kairėje) ir matematiko prof. V. Paulausko |
Mokslo premija paskirta (pateikė Vilniaus universitetas) žymiam klasikinės filologijos žinovui bei vertėjui, lotynistui prof. Henrikui Zabuliui už veikalą "Knygelė apie pakylėtumą kažkada Longinui priskirtą" (V., "Aidai", 1997 m.). Tai antikinės retorikos ir estetikos šedevro "Apie pakylėtumą", neva Longino parašyto, vertimas į lietuvių kalbą. Versti iš senųjų kalbų nėra paprastas užsiėmimas. Dar svarbiau, jog H. Zabulio vertimą lydi išsami kelių šimtų puslapių apimties studija, kurioje prof. H. Zabulis iškėlė naują minėto veikalo autorystės versiją. Šedevro "Apie pakylėtumą" parašymo datą H. Zabulis iš III a. pr. Kr. nukelia į I a. pr. Kr. Šią hipotezę plėtodamas tyrinėtojas pasitelkė ne tik solidžią savo, kaip antikos žinovo erudiciją, bet ir labai platų istorinį bei kultūrinį tyrinėjimų kontekstą. |
Regis, sunku būtų rasti labiau išnarpliotą sritį už klasikinę filologiją. Tačiau pasirodo, jog atradimai galimi ir čia. Savo hipotezę prof. H. Zabulis yra pagarsinęs tarptautinės klasikinės filologijos žinovų konferencijose ir kongresuose. Šis jo darbas jau dabar susilaukė labai rimto dėmesio ir autoritetų pritarimo. Tikriausiai nėra dažna ir tai, jog hipotezė vainikuojama reikšminga mokslo premija.
Lietuvos metrikos istorinės gelmės
Daugelio tautų praeities tyrinėtojams reikšmingas Lietuvos istorikų daugiametis triūsas tyrinėjant Lietuvos metriką.
Rusijos carai, išsivežę Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos kanceliarijos archyvą, mūsų valstybę paliko be svarbiausių istorijos dokumentų, kurie yra pats tikrasis raktas į Lietuvos praeitį ir valstybingumo ištakas. Maskvoje saugoma apie 600 Lietuvos metrikos knygų, kurias ištirti, išnagrinėti ir naujam gyvenimui prikelti yra grandiozinis uždavinys, kuriam vieno ar kelių žmonių gyvenimo aiškiai per maža. Tose knygose pateiktas valstybės diplomatinis susirašinėjimas su aplinkiniais kraštais, privilegijų bajorams dokumentai, muitinių pajamos ir išlaidos, kunigaikščio teismų bylos, pasiuntinių dokumentai, pasienio tvirtovių inventoriai, kariuomenės žygiavimo nuostatai, pilių apsaugos dokumentai, į nelaisvę patekusių ir Lietuvos kalėjimuose ieškomų belaisvių sąrašai ir t.t.
Penkias Lietuvos metrikos knygas (Nr. 5, 8, 10, 11 ir 564) ištirti, parengti spaudai ir išspausdinti (išleistos 1993-1997 m.) užtruko ištisą dešimtmetį. Šio didžiulio darbo, kurį pateikė Lietuvos istorijos institutas, autoriams istorikams Dariui Antanavičiui, Antanui Baliuliui, Egidijui Banioniui (po mirties) ir Romualdui Firkovičiui suteikta Lietuvos mokslo premija. Šių tyrinėtojų pastangos yra labai reikšmingos, siekiant geriau pažinti LDK politinę ir ūkio istoriją, valstybės gyvenimą, atskirų asmenų biografijas, miestiečių teisinę padėtį ir daugybę kitų, ne vien Lietuvos praeities klausimų.
Autoriaus nuotraukos