Nė viena Centrinės ir Rytų Europos valstybė, kurios yra kandidatės tapti Europos Sąjungos narėmis, ateinančiais (1999 m. – vertėjo past.) metais neplanuoja smarkiai padidinti savo išlaidų moksliniams tyrimams, nors yra aiškiai paskelbta, kad jos turi tai padaryti prieš tapdamos Europos Sąjungos narėmis.

Europos Komisija susirūpinusi, ar Lenkijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovėnijos vyriausybės greitai padidins savo išlaidas mokslui, kitaip jos bus nepasiruošusios ir neįgis pilnateisių asocijuotų narių statuso, kad galėtų tinkamai dalyvauti ES Komisijos Penktojoje struktūrinėje mokslinių tyrimų programoje (Framework programme of research FP5), kuri pradedama šiais metais.

Toks minėtų valstybių statusas suteikia joms teisę dalyvauti visose FP5 programose mainais į jų ekvivalentišką ES valstybėms finansinį indėlį ir turi padėti joms integruotis į ES kultūrą.

Kartu su Estija ir Kipru minėtos keturios valstybės derasi dėl narystės ES po 2003 m. Tačiau kiekviena iš jų išleidžia moksliniams tyrimams gerokai mažiau nei ES vidurkis – 1,8% bendro vidaus produkto (BVP), t. y. 350 $ vienam gyventojui.

Pagrindinis narystės kriterijus tas, kad šalių ekonominės proporcijos ir ES normos turi bent dalinai sutapti, todėl Komisija kvietė visas kandidates, be kitų integravimosi pastangų, padidinti ir jų mokslinių tyrimų išlaidas.

“Vidutinės šalių kandidačių išlaidos mokslui yra gerokai mažesnės nei ES narių, nors galima pastebėti ir tam tikrą išlaidų apimčių sutapimą”, - sako Rainer Gerold, kuris yra Komisijos Rytų Europos mokslinių tyrimų skyriaus vadovas.

Pavyzdžiui, Slovėnija jau dabar mokslui išleidžia daugiau nei keletas kitų skurdesnių ES narių, kurios taip pat kelia rūpesčių Komisijai. 1995 m. Slovėnijos vyriausybės ir pramonės bendras indėlis pasiekė 150 $ vienam gyventojui (1,7% nuo BVP), Graikijos - 60 $ vienam gyventojui (0,7% BVP). Tačiau Lenkija ir Vengrija tais pačiais metais atitinkamai išleido tik 21 (0,7% BVP) ir 28 (0,7% BVP), o Čekija - 50 $ vienam gyventojui (1,0% BVP).

“Nėra nustatyta, kiek šalys kandidatės turi išleisti moksliniams tyrimams”, - sakė ponas R. Gerold, bet diskusija paskatino vyriausybes sudaryti savo individualius planus. Lenkijos, Vengrijos ir Čekijos vyriausybės numato iki 2003 m. padidinti biudžeto išlaidas mokslui iki 0,7% BVP, o Slovėnija sieks padidinti iki 1,2%. Kiekviena valstybė tikisi, kad pramonės išlaidos mokslui pasieks biudžeto išlaidų apimtį.Tačiau šių šalių mokslininkai nusiteikę skeptiškai, nes 1999 m. firmų ketinimai pradėti rimtai didinti išlaidas mokslui sužlugo.

Išties Lenkijoje išlaidos mokslui nesumažintos tik todėl, kad žymiausi šalies mokslininkai sukūrė grupę “Išsaugokim Lenkijos mokslą” ir vadovavo galingai spaudos kampanijai prieš vyriausybės ketinimus sumažinti finansavimą. To dėka valstybės biudžeto išlaidos mokslui ir technologijoms kitais metais sudarys 0,45% nuo BVP, kaip ir buvo nuo 1990 m. Vengrai taip pat turėjo pakovoti, kad išsaugotų dabartinį mokslo finansavimo lygį. Kaip sakė Vengrijos mokslų akademijos prezidentas Laszlo Keviczky, “mokslininkams pasisekė, kad pavyko pakilti kartu su valstybės biudžetu, įskaitant ir infliaciją”. Rudolf Zahradnik, Čekijos mokslų akademijos prezidentas, nenumato jokio ryškesnio šalies mokslo biudžeto padidėjimo šiais metais. Jis piktinasi, jog vyriausybė nepateikia jokio rimtesnio įsipareigojimo, kad ES keliami reikalavimai šalies įsijungimo laikotarpiu būtų įvykdyti.

Slovėnijos mokslininkams sekėsi geriau. “Mes negalime labai skųstis, nes mūsų mokslo biudžetas padidėjo 7 proc.”, - sako Venceslav Kaucic, Neorganinės chemijos tyrimų Nacionaliniame chemijos institute Liublijanoje vadovas. Tačiau jis pastebi, kad per pastaruosius trejus metus vyriausybės išlaidos mokslui sumažėjo nuo 0,8% iki maždaug 0,7% BVP. Išlaidų apimtis išliko daugmaž ta pati dėl BVP augimo.

Nors ketinimai didinti finansavimą 1999 m. nebuvo įvykdyti, jau yra naujų pažadų. Lenkijos viceprezidentas Pavel Merdlyk, kuris pirmininkauja vyriausybiniam mokslo ir technologijų priežiūros komitetui, praeitą mėnesį pranešė, kad “daugiau finansuojama bus 2000 ir 2001 metais”.

Šalys kandidatės 1998 m. spalį pradėjo derėtis dėl pilnos asocijuotos narystės FP5 programoje. Siekiant padėti joms priderinti savuosius finansus, pasiūlyta mažinti finansinio indėlio į FP5 biudžetą lengvatas ir 2002 m. mokėti pagal visą apimtį.

Europos Komisijos pareigūnai nuogąstauja, kad šalys, kurios skubiai nepadidins savo išlaidų mokslui, vėliau nesugebės mokėti FP5 programos įmokų. Trūkstant lėšų moksliniams tyrimams, kyla grėsmė šių šalių mokslo ateičiai, nes dėl mažų biudžetinio sektoriaus atlyginimų tokiomis sąlygomis neįmanomas tarptautiniu mastu konkurentabilus darbas.

Andrej Wroblewski, Varšuvos universiteto fizikos profesorius ir “Išsaugokim Lenkijos mokslą” komiteto narys, sako, kad Lenkijos mokslininkų padėtis yra desperatiška. “Mokslas traukiasi”, - sako jis, turėdamas minty mažėjantį doktorantų skaičių – sumažėjo iki prieš 30 metų buvusio lygio – ir lėtą Lenkijos pozicijų eroziją pasaulio mokslo publikacijų klasifikacijoje. Geresnio atlyginimo perspektyva patraukia gabiausius absolventus ne į mokslinius tyrimus, bet į komerciją ir bankininkystę. “Toks vidinis proto nutekėjimas skurdina mūsų krašto ateinančią mokslininkų kartą”, - sako A. Wroblevski. Problemų kyla ir dėl išorinio proto nutekėjimo. Europos molekulinės biologijos organizacijos neseniai atliktas Vengrijos biologijos mokslo įvertinimas (žr. žemiau) rodo, kad maži atlyginimai verčia geriausius mokslininkus emigruoti.

Tačiau didžioji Vengrijos biologijos mokslo dalis yra pasaulinio lygio.

Tarptautinio vertinimo komiteto duomenimis, biologijos tyrimai Vengrijos mokslų akademijos institutuose yra aukšto lygio ir trečdalis tyrimo grupių atitinka tarptautinius standartus. Tačiau komitetas, kuriam pirmininkauja Europos molekulinės biologijos laboratorijos ląstelių biologijos vadovas Kai Simonso, perspėjo Vengrijos vyriausybę, kad lygis smuks, jei ir toliau investicijos į mokslą bus menkos. Įvertinimo pernai paprašė Mokslų akademija, o jį atliko Europos molekulinės biologijos organizacija. Komitetas, kurį sudarė 12 mokslininkų iš Europos, 16 grupių iš 46, daugiausiai augalų biologijos ir vystymosi genetikos srityje, Vengrijos biologinius tyrimus įvertino kaip pasaulinio lygio.

Komitetas pareiškė, kad tai yra reikšmingas pasiekimas tokiomis menko finansavimo sąlygomis, bet kartu perspėjo, kad bus neįmanoma išlaikyti tokį lygį ateityje, jei finansavimas nepagerės. Jau yra akivaizdžių smukimo požymių, kurie nieko gero nežada ateityje. Grupė nustatė, kad geriausi mokslininkai toliau važinėja į užsienį, dėl to trūksta jaunų potencialių lyderių, nes įrangos standartai paprastai yra žemo lygio.

Dvi pagrindinės problemos, kylančios dėl mažų atlyginimų ir labai mažo tyrimų finansavimo. Kadangi atlyginimai yra 240-660 $ per mėnesį, daugelis mokslininkų įsidarbina papildomai. Komitetas rekomenduoja, kad vyriausybė įsteigtų papildomo tyrimų finansavimo programą, kurios dėka jauni mokslininkai galėtų dirbti pagal tarptautinius reikalavimus.