j1.gif - 2682 Bytes

NERIMAS

Mokslininkai prilyginti sezoniniams darbuotojams

Vygintas Gontis

1999 m. vasario 18 d. įvykusiame pasėdyje Lietuvos mokslininkų sąjungos taryba priėmė sprendimą kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl teikiamų Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pataisų. Tarybos nuomone, Švietimo ir mokslo ministerijos parengtame Mokslo ir studijų įstatymo pataisų projekte nėra numatyta įstatymo pakeitimų, kurių skubus priėmimas yra labai svarbus ir neatidėliotinas. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pataisos bus neišvengiamos ir apims esminius mokslo ir studijų teisinio reglamentavimo klausimus, kai bus priimamas Lietuvos Respublikos Aukštojo mokslo įstatymas. Todėl būtų daug nuosekliau rengti esmines mokslo ir studijų įstatymo pataisas nei keletą kartų šį įstatymą skubotai taisyti. Pateiktos pataisos nėra gerai apgalvotos, o nuostata dėl terminuotų darbo sutarčių sudarymo su mokslo ir studijų institucijų konkursus laimėjusiais ar peratestuotais mokslininkais grubiai pažeidžia mokslininkų socialinius interesus ir teises.

Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymas numato, kad darbdaviai negali sudaryti terminuotų darbo sutarčių su darbuotojais, kurių darbas yra nuolatinis. Pagal neterminuotas darbo sutartis dirbantys darbuotojai įgyja teisę į išeitines pašalpas įvairiais darbo sutarties nutraukimo atvejais. Mokslo ir studijų įstatymo pataisų autoriai siūlo, kad būtų priimtas Mokslo ir studijų įstatymo 37 straipsnio papildymas: “Mokslo ir studijų institucijose mokslininkai įdarbinami konkurso tvarka. Su konkursą laimėjusiais ar peratestuotais mokslininkais sudaromos terminuotos darbo sutartys institucijų statutuose numatytam, bet ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui.” Priėmus tokį Mokslo ir studijų įstatymo papildymą, pralaimėję konkursą ar neperatestuoti mokslininkai galėtų būti atleidžiami iš darbo be jokios išeitinės pašalpos nepriklausomai nuo jų mokslo ir studijų institucijoje išdirbto laiko. Taip viena įstatymo pataisa būtų nubraukiamos beveik visos garantijos, kurias realiai suteikia Darbo sutarties įstatymas ne tik mokslininkams, bet visiems kitiems dirbantiesiems. Terminuotas darbo sutartis paprastai leidžiama sudaryti tik laikino pobūdžio – pavyzdžiui, sezoniniams darbams atlikti.

Mokslininkams toks mokslo administratorių siūlymas gali atrodyti tik kaip kerštas už jų užsispyrimą bet kokiomis sąlygomis tęsti savo mokslinį darbą. Vis tik norėtųsi tikėti, kad tai tik dar viena administratorių klaida, kylanti ne tiek dėl jų blogos valios, kiek dėl patirties ir teisinių žinių stokos.