j1.gif - 2682 Bytes

LIETUVOS KARO AVIACIJAI - 80

Sparnuotoji Lietuva

Audronė Gečiauskienė

Aviacija savo kūrimosi pradžioje turėjusi tik vieną lietuvį lakūną, vieną lėktuvą – “Sopwith”, iš užjūrio kraštų lakūnams mokyti kvietusi svetimtaučius… O vėliau sustiprėjusi, prilygusi tarptautiniam lygiui, Lietuvos aviacija pasauliui davė Atlantą perskridusius didvyrius Darių ir Girėną, įžymius aviakonstruktorius Jurgį Dobkevičių bei dramatiško likimo lakūną – kūrėją Antaną Gustaitį, įkūrė stiprias Karo aviacijos mokyklas, išgarsėjusias Oro eskadriles… Aviacija sovietų okupacijos ir karo metu atsidūrė tarp viską malančių girnapusių – stalinistinio sovietinio KGB ir hitlerininkų, pokario metais – praktiškai panaikinta (sovietmečiu lietuvių lakūnai tegalėjo dirbti civilinėje ir sporto aviacijoje). Jos raida, reikšmingesni faktai ir dokumentai pateikiami istoriko Algimanto LIEKIO knygoje “Lietuvos karo aviacija 1919-1940”, kurią šių metų vasarį išleido “Lietuvos mokslo” leidykla. Ši knyga, anot pratarmės autoriaus, VGTU rektoriaus prof. Kazimiero Zavadsko, “pirmoji tokio pobūdžio mūsų istoriografijoje, joje […] nužertos dulkės nuo daugybės tautai ir valstybei pasitarnavusių žmonių vardų”. Tai 17-oji paties A. Liekio knyga ir 30-asis “Lietuvos mokslo” serijos leidinys.

“Ilgai kaupiau išblaškytą medžiagą apie ankstyvąją Lietuvos karo aviaciją, - pasakojo A. Liekis. – Pagelbėjo ankstesnė mano darbo patirtis “Sparnų” redakcijoje – ten susipažinau su daugeliu ikisovietinės Lietuvos karo lakūnų, sklandytojų, aviakonstruktorių. Daug medžiagos radau Centriniame valstybiniame archyve – apie 3000 bylų su dokumentais, lietuvių aviakonstruktorių brėžiniais, senomis nuotraukomis, pirmųjų karo aviacijos mokyklų sąrašais, duomenimis, aktais. Kai kurių lakūnų likimus stengiausi nušviesti išsamiau, pateikti neskelbtų faktų – Dariaus ir Girėno žūtį, Antano Gustaičio likimo dramatizmą, - remdamasis autentiškais jų bendraamžių pasakojimais ir dokumentais. Aišku viena – prieškarinėje besikuriančioje Lietuvoje buvo itin stiprus nepažintų erdvių, aukštybių ilgesys.”

A. Liekio knyga pateikia lietuviškosios aviacijos priešistorijos faktus tarp Europos ir Amerikos aviacinių atradimų. Čia rasime ir Leonardo da Vinčio skraidančių aparatų eskizus, 1851-aisiais sukurto lietuvio Aleksandro Griškevičiaus garolėkio schemą, žinių apie garsiųjų grafo Cepelino dirižablių atsiradimą Lietuvoje. Išsamiai nupasakota Karo aviacijos gimimas, mūsų lakūnų kovos už Lietuvos nepriklausomybę, aviacijos valdymo struktūros raida. Knyga baigiama skyriumi apie Lietuvos aviacijos sunaikinimą sovietinės okupacijos metais.

“Tikiuosi surinksiąs duomenų ir knygai apie antrąjį ir trečiąjį karo aviacijos etapus – sovietmetį bei atkurtosios Nepriklausomybės metus, - sakė autorius. – To laikotarpio aviatorių darbai bei likimai tikrai įdomūs, daugelis jų tebegyvena iki šiol.”


A. Liekis. Lietuvos karo aviacija (1919-1940). - V.: 1999. - 760 p.