Juozas Elekšis

Mokslininkai sunerimę

Akad. Z. Zinkevičius paneigė užsienyje eskaluojamą nuostatą apie žemą lietuvių kultūrą, remiantis tuo, kad LDK kanceliarinė kalba buvo senoji slavų kalba. Taip buvo visur, nes valdovai paprastai nemokėdavo rašyti. Kaip raštininkai mokėjo, taip ir užrašė valdovų mintis. Taip įsigalėjo kalbos, kurios nebuvo nei valdovų, nei jų valdomų žmonių kalbomis: lotynų, arabų, kinų, sanskrito. LDK įsigalėjo iš Bulgarijos kilusi senoji slavų kalba. Nacionalinės kalbos pradėtos vartoti raštijoje tik atsiradus reformacijai. Lietuvių kalba suklestėjo atkūrus nepriklausomybę. Akademikas sakė esąs susirūpinęs pastaruoju metu plintančiu kosmopolitizmu, kai tautiškumui lieka vis mažiau vietos.

Valdžia dar gana abejinga

Susirinkimo dalyviai buvo supažindinti su skandalingu faktu, kai Laimutė Onutė Bartkienė dėl aštrios polemikos spaudoje su žinomu Jociumi buvo nubausta 2 tūkst. Lt bauda, o dar papolemizavusi su teismu ir neatvykusi į kitą posėdį - pusplikė pristatyta jėga. Suabejojus jos psichine būsena, moteris nuvežta ne į psichiatrinę ligoninę, o į Lukiškes, kur prabuvo nuo gruodžio 17 iki vasario 26 d., praleidusi ten Kalėdas ir Naujuosius metus. Deja, tuo nesusirūpino jokios valdžios institucijos. Kalbėtojai išsakė priekaištų ir Vilniaus savivaldybei, kuri nepaskelbė jokios informacijos sausio 1 d. iškilmių proga, nusistebėjo kai kurių mokytojų netikusiais renginiais vasario 16 d. proga.

Tauta turi kuo didžiuotis

Dr. Algirdas Kanauka, priminęs žmogaus ir tautos vertybes, paragino stiprinti mūsų puikias tradicijas turinčią kariuomenę. Tik tada, kai ji atitiks NATO standartus, mes galėsime pretenduoti į šią organizaciją, o reikalui esant ir be jos ginti savo nepriklausomybę.

Dr. Lilianos Astros nuomone, mūsų šalyse didėja atotrūkis tarp turčių ir vargšų. Keli procentai turtingųjų disponuoja didžiuliu visos visuomenės uždirbtu turtu, 60 proc. žmonių skursta.

Kodėl abejingas jaunimas?

Vis dėlto tenka konstatuoti, kad absoliučią daugumą dalyvių sudarė jau net tėvais nebegalintys būti seneliai. Dr. Ina Dagytė savo pranešime paminėjo, kad šalyje jaunimas sudaro vos 14 proc. gyventojų (arabų šalyse šis skaičius viršija 25 proc. - autoriaus pastaba). Apklausos rodo, kad daug moksleivių norėtų būti ministrais, o tautinės idėjos tarp jų nepopuliarios. Todėl jaunimas pasyvus.

Šių eilučių autorius drįsta teigti, kad taip buvo ne visada. Puikiai prisimename, kiek atgimimo metu kelių profesorių pakviesto susirinko jaunimo “versti” R. Songailos, kiek jo buvo sąjūdžio renginiuose. Gaila, bet dabar dažnai profesoriai į renginius ateina vieni. Viena iš priežasčių, manau, ta, kad lyderiai, pakylėti ant bangos, dažnai pamiršta, kas juos pakėlė. Dažnai stengiamasi sureikšminti savo vaidmenį, rašomi memuarai, triuškinami ir žeminami oponentai. Apie jaunimo vaidmenį mažai kas beužsimena. Knygynuose pasirodė Arvydo Kšanavičiaus knyga “Lietuvos atgimimo dienoraštis”, kurios leidimą parėmė Kultūros ministerija. Joje užfiksuoti svarbiausi 1987-1990 m. įvykiai: kada pirmą kartą Lietuvos laisvės lygos mitinge trumpam iškelta trispalvė, kada pirmą kartą per mitingą iš senos plokštelės sugrotas mūsų himnas ir t. t. Deja, ten neužsiminta apie studentų žygdarbį Baltijos šalių dainų ir šokių šventėje “Gaudeamus” 1998 m. liepos pirmąjį savaitgalį. Juk tada studentai viešai, stebint šimtatūkstantinei miniai, pralaužė saugumiečių ir milicijos užtvaras ir su trispalvėmis atėjo į minią, iškėlė jas estradoje, mažytes net į orkestrantų dūdas sukišo. Būtent po tos dienos trispalvės viešai pasklido po šalį, pražydo mūsų atlapuose. Tada studentų choras pirmą kartą viešai sugiedojo ir “Tautišką giesmę”, o publika ją pagerbė stovėdama ir palydėjo griausmingomis ovacijomis. Beje, ir himnas po to visur viešai pradėtas giedoti. Gaila, bet tą faktą kažkodėl visi lyg pamiršo. Gal todėl, kad, kaip sakoma, negalima pridėti “ir aš ten buvau, alų, midų gėriau”. Ir ne vien tai. Kas beprisimena pirmą sunkiai sužeistą jaunąjį Spaudos rūmų gynėją Lukšį, roko maršų jaunuosius dalyvius, kurie pabudino ir pravirkdė Lietuvą. Juk ir visi žuvę mūsų atgimstančios valstybės gynėjai buvo jauni… Skaudu kartais klausytis, kaip labai garbūs žmonės nepagarbiai atsiliepia apie dabartinius mokytojus. O argi ne jie pirmieji kėlė trispalves, organizavo mitingus. Pamatai senas tų laikų nuotraukas ir pirmiausia pastebi tuos, kurie neretai įvardijami vos ne kaip sovietmečio reliktas. Bet juk jų auklėtiniai pirmą kartą viešai giedojo Lietuvos himną Vingio parko estradoje… Liūdna konstatuoti, bet dalis tų jaunuolių gal dabar neturi net darbo ir veržte veržiasi užsienin, kad galėtų dirbti bet ką. O jauną deputatą taip pat sunku pamatyti, kaip ir deputatę moterį. Senstantys partijų lyderiai net savo pavaduotojais vengia pasiūlyti jaunus žmones. Gal todėl jaunimui ir neįdomu klausytis mūsų pamokymų, pasakojimų, kokie šaunūs buvome kadais. Turėtume visi suprasti - laimės ne tas, kas laimės artimiausius rinkimus, o tas, kas laimės jaunimo simpatijas.

Forumo dalyviai pasiūlė 2000-uosius paskelbti Tautos metais, o Lukiškių aikštę paversti Lietuvių tautos kovų atminimo vieta.