Dr. Danutė Kimtienė

Pranešimus skaitė Chemijos instituto direktorius, akademikas, profesorius Algirdas Vaškelis, daktaras Antanas Steponavičius, profesorius Leonas Simanavičius, daktaras Vilhelmas Skominas, daktaras Alfonsas Džiūvė, profesorius Eimutis Juzeliūnas.

Akad., prof. A. Vaškelis apžvelgė Juozo Matulio mokslinę veiklą, pažymėdamas jo darbus fotochemijos, cheminės kinetikos ir elektrochemijos srityse. Reikšmingiausi yra elektrochemijos darbai. Ypatingą dėmesį akademikas Juozas Matulis skyrė metalinių dangų nusodinimo elektrocheminiu būdu procesų tyrimams. Suderinęs išsamių teorinių elektrochemijos problemų tyrimus su aktualiausių praktinių uždavinių sprendimu J. Matulis su bendradarbiais sukūrė daug efektyvių galvaninių dangų nusodinimo technologijų, kurios buvo plačiai įdiegtos pramonėje. J. Matulis sukūrė gausią elektrochemikų mokyklą, išugdė 85 chemijos mokslų kandidatus (dabar daktarus), iš kurių 8 tapo habilituotais daktarais.

Daktaras A. Steponavičius supažindino su J. Matulio pažiūromis į elektrolitinio metalų nusodinimo teorinius pagrindus bei jų plėtojimą Chemijos institute. Drauge su bendradarbiais A. Bodnevu, O. Galdikiene, R. Višomirskiu, M. Mickumi, A. Mickiene, D. Ramanauskiene, R. Sližiu, V. Skominu, L. Valentėliu, A. Džiūve, S. Jakobsonu ir kt. Juozas Matulis gvildeno aukso, vario, nikelio, cinko, chromo bei jų lydinių susidarymo mechanizmą bei struktūrą. Kartu su S. Chotianovičiumi tyrė platinos grupės metalų nusodinimą elektrocheminiu būdu.

Apie aktualius tyrimus Lietuvoje nusodinant metalus elektrolitiniu būdu iš nevandeninių tirpalų kalbėjo profesorius L. Simanavičius. Šiuos darbus vykdyti taip pat paskatino akademikas J. Matulis. Tokiu būdu galima gauti kokybiškas aliuminio, germanio dangas.

Vadovaujant J. Matuliui buvo vykdomi darbai metalų lydinių nusodinimo srityje. Apie juos plačiai kalbėjo dr. V. Skominas. Jis pažymėjo, kad nuo 1964 m. iki šiol elektrocheminiu būdu buvo gauti 54 įvairūs lydiniai, ištirtos jų savybės, susidarymo mechanizmas bei struktūra. Daugelį iš jų galima sėkmingai panaudoti gamyboje. Elektrolitiškai nusodintų dangų struktūros tyrimus, kuriuos labai propagavo akad. J. Matulis, apžvelgė dr. A. Džiūvė. Šie tyrimai itin aktualūs dangų susidarymo ypatybėms suvokti.

Korozijos problemas gvildeno prof. E. Juzeliūnas. Pranešėjas pabrėžė, jog pasiekimai korozijos mokslo srityje neatsiejami nuo pažangos elektrochemijoje. Todėl nenuostabu, kad Juozo Matulio mokiniai - elektrochemikai - buvo vieni iš pirmųjų korozijos mokslų kūrėjų Lietuvoje. Apskritai nuostoliai dėl korozijos pramoninėse valstybėse siekia 3-4 proc. bendrojo nacionalinio produkto. Šie skaičiai akivaizdžiai rodo korozijos mokslo ypatingą svarbą. Chemijos institute Korozijos tyrimų skyrius buvo įkurtas 1993 metais. Šiuos darbus institute dabar vykdo 25 moksliniai bendradarbiai, glaudžiai bendradarbiaudami su kitų šalių (Vokietijos, JAV, Prancūzijos) mokslininkais. Jie siekia tapti korozijos ekspertais Lietuvoje. Aktualioms korozijos problemoms spręsti panaudojamos modernios metodikos: superlaidūs kvantiniai interferometriniai prietaisai, kvarco kristalo mikrogravimetrija, impedanso spektroskopija ir kt. Pranešimo pabaigoje E. Juzeliūnas kalbėjo apie Lietuvos mokslininkų aktualijas. Buvo paliestos “protų nutekėjimo” problemos bei klausimas, ar negresia Lietuvai pavojus tapti Europos technine kolonija.

Akademiko Juozo Matulio pradėti darbai tęsiami Lietuvoje, jo mintys ir idėjos yra aktualios ir šiandieną. Tą pažymėjo daugelis pranešėjų.