Trečiojo tūkstantmečio visuomenė bus informacinė (1)Gediminas ZemlickasPer patį šio pavasario lygiadienį sostinės Žinijos salėje buvo diskutuojama labai aktualia informacinės visuomenės kūrimo tema.Pasak renginį pradėjusios Žinijos Ekonomistų klubo vadovės, LR Seimo narės prof. Kazimieros Prunskienės, naujojo tūkstantmečio vienas iš skiriamųjų bruožų visų pirma ir bus informacinės visuomenės susikūrimas. Tai ir pasaulio visuotino globalizacijos proceso viena iš sudėtinių dalių. Trumpus pranešimus skaitė ir į renginio dalyvių klausimus atsakė Informacinės visuomenės komisijos prie Lietuvos Vyriausybės pirmininkas prof. Laimutis Telksnys, AB Alna generalinis direktorius Valentinas Milaknis, Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų ministerijos viceministras, Informacijos ir informatikos departamento direktorius Renaldas Gudauskas ir Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Ekonominės informatikos katedros profesorius Leonas Simanauskas. Visas pasaulis tėra didelis kaimasKas yra toji informacinė visuomenė, kodėl apie ją tiek kalbama ir kodėl ji mums reikalinga? Į šiuos gana retorinius klausimus pamėgino atsakyti pats jų pateikėjas akad. L. Telksnys, pasirėmęs gilios praeities pavyzdžiais.
Reikėjo ryšio tarp miestų ir valstybių buvo nutiesti keliai, susiformavo jų tinklas. Vėliau iškilo energetikos tinklų būtinybė. Prieš šimtą metų su trupučiu išrastas telefonas ir prasidėjo telefoninio ryšio tinklų kūrimas. Prieš ketvirtį amžiaus pradėti tiesti ligi tol negirdėti kompiuteriniai tinklai.
Viena iš problemų, su kuria šiuo metu susiduriama ir Lietuvoje, pasak akademiko, yra ta, kad kai kurie net Vyriausybės nariai galvoja, jog kompiuteriniai ir telefonų tinklai yra tas pats. Tą rodo ir buvusios Ryšių ir informatikos ministerijos, vykusiai integravusios ryšius ir informatiką, pertvarkymas. Informatikos reikalai dabar perkelti į atitinkamus departamentus, o tai nėra žingsnis į priekį.
Pasaulis globalizuojasi. Visa planeta surišta transporto, energetikos, ryšio, kompiuteriniais ir kt. tinklais. Praktiškai visas pasaulis tapo dideliu kaimu. Tačiau pastebimas ir kitas procesas: visa žmonių veikla individualizuojama. Norint, kad ekonomika būtų judri, reikia atskleisti žmonių sugebėjimus, galimybes. Neįtikėtinais tempais kuriamos mažos ir vidutinės įmonės (Lietuvoje privačiame sektoriuje jau dirba apie 70 proc. dirbančiųjų).
L. Telksnys priminė tokį neseną ir iškalbingą faktą. Nedidelė firma turėjo pelningą užsakymą, bet norėdama jį įvykdyti turėjo gauti tam tikrų komponentų. Deja, užsakovai neįstengė jų pristatyti. Dėl užsakymo iškilo reali grėsmė. Atsidūrę desperatiškoje padėtyje firmos vadovai griebėsi šiaudo kreipėsi per kompiuterinius tinklus, gal kas atsišauks. Patiems netikint greitai pasisiūlė tiekėjas, laiku pateikė komponentus (nors ir kiek brangiau kainuojančius). Taigi nedidelė įmonėlė, neturinti specialios infrastruktūros ir tik sugebėjusi pasinaudoti esamu kompiuteriniu tinklu, išsprendė atsakingą ekonominį uždavinį. Panašių ir sudėtingesnių atsitikimų Lietuvoje gyvenimas diktuoja kas dieną ir daugybę.
Kadangi šiuo metu Hanoveryje, Vokietijoje, vyksta didžiausia pasaulyje kompiuterinės įrangos ir informacinių technologijų parodaCe Bit 99, šiemet, beje, skirta Internetui ir kompiuteriniams tinklams, tai prieš ateidamas į susitikimą Žinijoje L. Telksnys išvakarėse kiek panaršė po kompiuterinius tinklus. Išklausė ir keletą paskaitų, kurios iš Hanoverio buvo skaitomos per kompiuterinius tinklus. O juk tai ir mūsų visai netolima ateitis.
Kas darytina, kad ta ateitis kuo greičiau ateitų? Atsakymas gana paprastas: norint, kas žmonės įgytų naujų galimybių ekonominėje, ūkinėje veikloje, taptų aktyvūs kompiuterinių technologijų, taigi ir kompiuterinių tinklų naudotojai, reikia išmokti tomis technologijomis naudotis. Jų randasi vis daugiau. Reikia išmokti ir teikti informaciją į kompiuterinius tinklus, ir ją iš ten išsimeškerioti. L. Telksnys prisiminė ir iš Briuselio grįžusį kolegą, kuris Europos Komisijoje buvo paprašytas pateikti žinių apie tai, kas Lietuvoje daroma, kuriant informacinę visuomenę. Kokių Lietuvoje esama tinklalapių, kuriuose viena ar kita organizacija ne tik prisistato, bet į kuriuos kreipiantis galima gauti informacijos apie tai, kaip ta sritis plėtojama? Deja, L. Telksnio kolega savo atsakymais apie Lietuvos laimėjimus Briuselio ponų, regis, nepribloškė. Bet tai ne jo kaltė. Reali galimybė kurti naujas darbo vietasPasaulyje prasidėjo nauja telekomunikacijų era skaitmeninės televizijos, skaitmeninio radijo. Televizija tampa interaktyvi ir greitu laiku per ją pavyks gauti ne vien pramogines laidas. Bus galima užsisakyti labai įvairios informacijos, kurios bus daugiau ir pigesnės už dabar gaunamą per kompiuterinius tinklus.
Kovo mėnesį į Vilnių buvo atvykę Lundo universiteto iš Švedijos atstovai, kurie dalyvaujant Vilniaus Gedimino technikos universiteto bei vieno Vokietijos universiteto specialistams, taip pat mūsų restauratoriams bei vienai švedų firmai, pradeda projektą Kultūros paminklų restauravimo telemokymo programos. Bendradarbiaujant švedų ir lietuvių specialistams bus siekiama apmokyti restauruoti pastatus, naudojant taip pat ir naujausias informacines technologijas. Per kompiuterinius tinklus reikiamą informaciją galima gauti iš įvairių pasaulio vietovių. Atsiranda reali galimybė kurti naujas darbo vietas, o tai mūsų sąlygomis ypač svarbu. Akad. L. Telksnys apgailestavo, kad mūsų šalyje neskatinama naujos programinės įrangos gamyba, nors Lietuvai tai nepaprastai vertingas gaminys, kadangi jam sukurti nereikia nei brangių įvežtinių žaliavų, nei kokių nors ypatingų sąnaudų. Tereikia žinių, proto ir patirties. Bet štai kas būdinga. Jauni, gabūs žmonės dirba užsienio firmoms, labai gerai uždirba, bet dar svarbiau tai, kad tie pinigai į Lietuvą atvežami, o ne iškeliauja iš mūsų šalies. Deja, labai daug programinės įrangos gabių kūrėjų jau spėjo išsilakstyti iš Lietuvos, tad šia veikla suinteresuoti asmenys jau skundžiasi, kad neberanda, kas galėtų sudėtingesnius programinius produktus kurti. Elektroninė komercija gali būti ir nuostolingaVienas pranešimas per kompiuterinius tinklus iš Hanoverio CeBit 99 parodos buvo skirtas elektroninei komercijai pasaulyje šis terminas jau įsitvirtino ir, regis, pradės sparčiai plisti. Suomijoje jau dabar galima naudotis tokia paslauga: mobilaus telefono savininkui nėra jokio reikalo kišti ranką į kišenę ir traukti piniginę, jei reikia parkuoti automobilį, nusipirkti cigarečių ar kokią smulkmeną. Prekę ar paslaugą daug patogiau užsakyti mobiliuoju telefonu, žinoma, jeigu banko sąskaitoje yra pinigų.
Žinovai teigia, kad po trejų metų mobilieji telefonai perims labai daug kompiuterio funkcijų. Tais telefonais galima bus ne tik užsisakyti prekes, bet ir planuoti bankines ir kt. operacijas, naudotis įvairiomis paslaugomis ir pan.
Kita vertus, kartais laimi tas, kuris neišsišoka per daug į priekį. Štai Vilniaus bankas buvo įvedęs korteles Visa Electron, dėl kurių patyrė nuostolių. Mat kompiuterių hakeriai įsigudrino per Internetą naujove savanaudiškai pasinaudoti. Išvada peršasi savaime: valstybės pareiga pasirūpinti, kad šios ir kitos operacijos kompiuterių tinkluose būtų saugios, nes nė viena privati, net ir stipriausia firma, tokio saugumo užtikrinti nebus pajėgi.
Pasak prof. L. Telksnio, valstybė taip pat turi rūpintis gyventojų apmokymu kad jie įstengtų naudotis informacinių technologijų galimybėmis. Deja, šiuo metu Vyriausybė tam reikalui skiria per mažai dėmesio, jau nekalbant apie lėšas. Įdomus sutapimas: būtent tą pačią dieną, kai Žinijoje buvo nagrinėjamas informacinės visuomenės kūrimo aktualumas, Lietuvos mokslo taryboje buvo nagrinėta Ūkio ministerijos parengta šalies ūkio plėtros iki 2005 metų programa. Tik vienas programos skyrius vadinasi Transportas ir ryšiai, o informatikos išvis nebuvo. Visas pasaulis kliedi informacinės visuomenės kūrimo būtinybe, niekam nekyla net abejonės, kad trečiasis tūkstantmetis tai informacinės visuomenės era, o Lietuvoje ramu. Matyt, ministerijoje ir kai kas Vyriausybėje įsivaizduoja, kad artojai lietuviai tik dar tvirčiau sugniauš žagrės rankenas, o geltonkasės lietuvaitės dar įnirtingiau pradės minti iš etnografijos muziejaus pasiskolintą verpimo ratelį. Nejaugi tai geriausias kelias žengti į trečiąjį mūsų eros tūkstantmetį?
|