j1.gif - 2682 Bytes

SVARSTOME LIETUVOS AUKŠTŲJŲ MOKYKLŲ ĮSTATYMO PROJEKTĄ

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui
Lietuvos mokslo tarybai
Švietimo ir mokslo ministerijai

Dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisų

Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkų
susirinkimo rezoliucija

Mes, Puslaidininkių fizikos instituto mokslininkai, pritariame nuostatai tobulinti su mokslu ir studijomis susijusią įstatymų bazę, pritaikant ją pagal Europos standartus, naujiems visuomenės poreikiams, taip pat aktualiausioms mūsų atstatomos valstybės reikmėms.

Iki šiol Lietuvos mokslą ir studijas reglamentavo 1991 m. priimtas Mokslo ir studijų įstatymas (MSĮ), kuriuo remiantis buvo sėkmingai įveikti pereinamojo laikotarpio sunkumai, daugelį metų ginamas Lietuvos mokslas nuo didelių nuostolių. Šių metų vasario 5 d. Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerija parengė MSĮ-o pakeitimo ir papildymo projektą ir, plačiau neaptarusi su mokslo visuomene, pateikė jį Lietuvos Respulikos Seimui. Manome, kad MSĮ-ą netikslinga taisyti ar papildyti tol, kol nebus priimtas šiuo metu svarstomas Lietuvos aukštųjų mokyklų įstatymas. Be to, jaučiame pareigą pareikšti abejonę dėl kai kurių pasiūlytų MSĮ-o pataisų :

1. Parengtame projekte siūloma pakeisti iki šiol buvusią nuostatą ”Lietuvos mokslo tarybos teikimu tvirtina (nustato) Lietuvos Respublikos vyriausybė” į projekto autoriams “priimtinesnę” nuostatą: “Tvirtina Lietuvos Respublikos vyriausybė, susipažinusi su Lietuvos mokslo tarybos pasiūlymais”. Mes manome, kad toks pakeitimas yra netikslingas. Juk dar visai neseniai buvo priimtas nutarimas perorganizuoti Lietuvos mokslo tarybą (LMT). Buvo nutarta į ją įtraukti Vyriausybės skiriamus atstovus, ir prie LMT sukurti septynias ekspertų komisijas, sudarytas iš kvalifikuotų valstybės apmokamų specialistų. Taigi šiomis priemonėmis buvo siekiama sureikšminti Mokslo tarybos vaidmenį. Tuo tarpu dabar siūloma jį gerokai sumenkinti, keičiant LMT pasiūlymų teikimą į nieko neįpareigojantį “susipažinimą”.

2. Praplėtus “Mokslinių tyrimų” sąvoką papildomu terminu “taikomoji veikla”, gali atsirasti pretekstas sumažinti ir taip jau skurdų biudžetinį mokslinių tyrimų finansavimą, skiriant dalį mokslo ar studijų lėšų nepakankamai apibrėžtai ar nedaug ką bendro su mokslu turinčiai veiklai, pvz., konstruktoriniams darbams. Todėl šią įstatymo pataisą turėtų papildyti tiksliai apibrėžtos mokslinių tyrimų finansavimo nuostatos. Šią problemą reikėtų plačiai aptarti, numatant visas galimas pasekmes.

3. Nesutinkame su siūlymu papildyti 37-ąjį str. 1-ąja dalimi, teigiančia, jog su konkursą laimėjusiais ar peratestuotais mokslininkais turi būti sudaromos dar ir terminuotos darbo sutartys …. ne ilgesniam kaip 5–ių metų laikotarpiui. Tokios terminuotos darbo sutartys atimtų iš mokslininkų socialines garantijas, t. y. išeitines pašalpas, kurias numato šiuo metu veikiantis Darbo sutarties įstatymas. Pagal šiuos pasiūlymus mokslininkai prilyginami sezoniniams darbininkams.

Manome, jog MSĮ galima būtų tobulinti konstruktyviau, jeigu būtų tariamasi su mokslo visuomene. Todėl siūlytume, jog ateityje svarbiausių mokslą ir studijas reglamentuojančių įstatymų pakeitimo projektai būtų skelbiami laikraštyje “Mokslo Lietuva”, o ne rengiami vien tik ministerijų kabinetuose.

Susirinkimo pirmininkas prof. habil. dr. K. Repšas

Susirinkimo sekretorius dr. B. Vengalis


Vilnius, 1999 m. kovo 16 d.