TECHNOLOGIJOS
Antreprenerystė pradeda keisti tradicinę vadybą (1)
Šią konferenciją, kurią finansuoja Europos Komisija ir remia Valstybinis mokslo ir studijų fondas, organizuoja NEXUS (Europos mikrosistemų technologijų tinklas) ir KTU mokslinis centras Vibrotechnika.
XXI amžiaus ekonomika remsis visiškai naujomis technologijomis, kurios lems valstybės ekonominę galią ir jau šiandien šios technologijos daro įtaką visuomenės organizacinėms ir verslo struktūroms bei jų veiklos metodams. Tačiau jų reikšmė Lietuvoje, matyt, vertinama nepakankamai ir mažai žinoma visuomenės ir verslo atstovams. Kalbiname šios konferencijos Organizacinio komiteto pirmininką, NEXUS valdybos narį, KTU mokslinio centro Vibrotechnika direktorių, Jungtinių Tautų programos konsultantą ir Europos Komisijos pramonės technologijų ekspertą prof. habil. dr. Valentiną SNITKĄ. Nejaugi tradicinės vadybos saulėlydis?Jums teko metus laiko dirbti vizituojančiu profesoriumi Brazilijoje, Campino universitete, stažavotės Izraelyje, Olandijoje, mokslinės veiklos interesais neseniai lankėtės Prancūzijoje ir Šveicarijoje, o kovo mėnesį grįžote iš JAV. Pastarojoje šalyje Jums tenka dėstyti Vartono verslo mokykloje (Warthon Business School), kuri įkurta prie Pensilvanijos universiteto Filadelfijoje. Kokia gyvenimiška ir mokslinės veiklos patirtimi Jus praturtino šios, o gal ir kitos kelionės, bendravimas su kitų šalių mokslo žmonėmis? Gal pradėkime nuo tam tikro apibendrinimo, išvadų, kad paskui galėtume nagrinėti atskirus klausimus.Vartono verslo mokykloje dalyvauti naujoje magistro studijų programoje buvau pakviestas praeitų metų pavasarį. Nuo 1998 m. rugsėjo mėn. buvo planuojama pradėti naują praktinės verslininkystės programą Antreprenerystė (angl. Entrepreunership) ir besivystančios rinkos. Rugsėjo mėnesį praleidau Vartono verslo mokykloje, dirbdamas su magistrantų grupe. Darbas su grupe tai paskaitų skaitymas ir diskusijos apie esamas ar galimas technologijų rinkos situacijas, tendencijas, sprendimų priėmimą ir technologinio verslo pradinio etapo organizavimą. Tai buvo daugiau kolektyvinis darbas nei paskaitų skaitymas, o tai sunkiai įsivaizduojama pas mus. Šiandien Vakaruose tiesiog tvyro nuojauta, kad pasaulis keičiasi nepaprastai sparčiai ir tu turi suspėti keistis, jei nori išgyventi. Šį procesą lemia naujos technologijos ir jų sukeltos globalinės inovacijos, tarp jų ir socialinės ir organizacinės sferos inovacijos. Spartus pasaulio technologinis, organizacinis keitimasis, rinkų globalizacija ir paties proceso spartėjimas, taip pat viena po kitos kylančios finansinės bei socialinės krizės rodo, kad pereinama į naują visuomeninės organizacijos etapą, kurio varomoji jėga bus ne kapitalas, bet žinios. Mašinomis pagrįstos gamybos ekonomika tampa žiniomis ir jų pavertimo inovacijomis ekonomika. Šis kitimas gali iššaukti gilią pasaulio ekonomikos krizę, nes senos kapitalistinės visuomenės valdymo organizacinės struktūros nebeatitinka naujų besiformuojančių globalinės rinkos struktūrų. Amerikoje taip pat bankrutuoja nemažai firmų, tarp jų ir senos, gerai žinomos, ir amerikiečiai tai vertina kaip pasaulinių pokyčių padarinį. Šių procesų analitikai ir politikai prognozuoja, kad pasikeitimų sukelta pasaulinė krizė gilės. Tokioje sparčiai kintančioje aplinkoje labai svarbų vaidmenį atlieka žmonės, turintys naujausių žinių ir sugebantys jomis naudotis. Todėl ir Vartono verslo mokykloje vis labiau plėtojama antreprenerystė, tradicinę vadybą dėstant studentams kaip valdymo pagrindų kursus. Amerikiečiai, su kuriais teko bendrauti, pastebi, kad tradicinė vadyba (angl. management) jau nebeatitinka nūdienos keliamų reikalavimų. Vadyba buvo efektyvi santykinai stabilių organizacijų struktūroje, ir buvo būdinga kapitalizmo laikotarpiui, o dabartinė gamyba ir verslas tampa žmonijos globalios veiklos padariniais. Sakyčiau, vadyba yra turimų resursų valdymas, o antreprenerystė yra išteklių kūrimas ir galimybių realizavimas versle. Klasikinės vadybos formos, iš viršaus valdomos struktūros, kai tiriama rinka, rašomi verslo planai, investuojami pinigai ir gana patikimai gaunamas planuotas pelnas, jau nebetinka šiuolaikinės rinkos sąlygomis.
Jeigu senasis modelis netinkamas, tai gal susiformavo ir naujojo bent jau apmatai? Ne naudotis verslu, bet kurti versląAr Vartono verslo mokykla, į kurią keletą kartų per metus vykstate skaityti technologijos kursą, būtent ir rengia verslo antreprenerius?Vartono verslo mokykla turi įkūrusi antreprenerystės centrą, kuris nuolatos plečiamas. Jame rengiami šių dienų reikalavimus atitinkantys verslo įmonių ir firmų vadovai. Jie mokomi ieškoti naujų netradicinių kelių, kurti lanksčias struktūras, aptikti naujų išteklių šaltinius ir jais operuoti kintančiomis aplinkybėmis. Mokykla moko ne tik valdyti turimą verslą ar išteklius, bet ir kurti savo verslą, rasti resursų.
Pacituosiu, kaip Vartono verslo mokyklos lankstinuke apibūdinamas antrepreneris (verslininkas):
Antrepreneriai (verslininkai) turi ateities raktus. Jie drąsūs inovatoriai, jie revoliucionizuoja pramonę, jie kuria naujas darbo vietas, naujas gėrybes ir yra visuomenės augimo variklis. Nebijodami suklupti, jie pertvarko korporacijų pasitenkinimo savimi būseną į konkurencingą. Jie yra naujų technologijų kūrimo lyderiai ir tik jie suteikia viltį besivystantiems kraštams.
Vartono verslo mokyklos Antreprenerystės centras moko verslininkus, kurie savo ruožtu moko mus visus naujų kelių ir būdų vystyti verslą šiame sparčiai kintančiame pasaulyje.
Kas dėsto Vartono verslo mokykloje, kaip apibūdintumėte savo skaitomą kursą? Vibrotechnika su Vartono verslo mokykla yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį. Beje, antreprenerystės viena kertinių idėjų: svarbiausia vertybė - tai žmonės, turintys žinių ir idėjų, nebijantys rizikos. Po krizių Azijoje, Rusijoje, Brazilijoje į JAV šiuo metu grįžo milžiniški finansiniai ištekliai, o investuotojai tapo labai atsargūs besivystančių rinkų atžvilgiu. Todėl amerikiečiams labai rūpi žmonės, galintys vystyti verslą pačioje Amerikoje. Pensilvanijos universitete vyksta labai įtemptas darbas. Jei po jo teritoriją pasižvalgytume 11 val. vakaro, tai išvystume tarsi dūzgiantį bičių avilį - tai dirba ir Vartono verslo mokyklos studentai. Naujų technologijų galią sunku pervertintiJūs tvirtinate (ir su tuo sunku nesutikti), kad pasaulinė krizė ir globalizacijos procesai verčia amerikiečius naujai žvelgti ir į vadovavimą verslui bei gamybai. Tačiau argi to daryti neverčia taip pat ir naujų techologijų vis didėjančios galimybės, pagaliau ir visiškai naujos technologijos, apie kurias prieš metus kitus neturėjome net supratimo?Iš tikrųjų pasaulyje šiuo metu sparčiai formuojasi poindustrinė visuomenė. Keičiasi technologijos, gamyba - visa tai keičia žmonių mąstymą ir žmonijos gyvenimą. Remiantis Muro dėsniu, jei išliks tokia pati kaip iki šiol elektronikos technologinė tendencija, tai apie 2015 m. bus pasiekta, kad būsimuosiuose įtaisuose ir procesuose atskiras funkcijas atliks keleto ar net vieno atomo dydžio elementai. Pagal dabar esamą žinių lygį tai atrodo nerealu. Tai dabartinių mūsų žinių riba. Kuriami nauji kvantiniai prietaisai, naujų struktūrų, pvz., kvantinių taškų, pagrindu. Tačiau tai yra šiuolaikinių technologijų miniatiūrizacijos tęsinys ir, matyt, galimybių riba. Taigi maždaug po 15 metų nebegalėsime kurti naujų elektronikos elementų, besiremiančių šiuolaikine masine mikroelektronikos technologija.
O kas toliau? Juk ne pasaulio pabaiga.
Yra ir daugiau požymių, rodančių, kad žmonija sparčiai artėja prie to singuliarinio taško, kuris prognozuojamas apie antrą XXI amžiaus dešimtmetį. Matome iš objektyvių ir akivaizdžių pasaulyje vykstančių procesų - naujų fizikos ir kitų mokslų krypčių formavimosi, nepaprastai sparčios kompiuterizacijos, technologinių elementų mažėjimo tendencijos ir pan. Nereikėtų pamiršti ir globalių visuomeninių procesų, kurie mus taip pat akivaizdžiai artina prie to singuliarinio taško, kuris sukels ir didžiulius socialinius pasaulio pokyčius. Tuo pačiu metu formuojasi globalių ryšių sistema, kuri formuoja Žemės neuroninius tinklus, juose vyksta žinių evoliucija, tai tarsi Žemės, kuri tampa tarytum gyvu organizmu, smegenys. Greta plėtojasi ir mokslas apie Žemę kaip globalų organizmą.
Visi šie procesai formuoja ir naujas filosofines kryptis bei bandymus suvokti pasaulį kaip visumą. Vystosi kompleksiškumo teorija, naujas pasaulio reiškinių supratimas, besiremiantis netiesinės dinamikos, chaoso teorijos išvadomis. Pagal Dekarto koordinates ir Niutono dinamiką galima aprašyti atskirus reiškinius ar mechanizmus, tačiau nebetinka sudėtingų sistemų, kai persipina technologinė ir socialinė veikla, aprašymui. Visuomenė pereina iš biologinės evoliucijos į biotechnologinės evoliucijos etapą.
|