j1.gif - 2682 Bytes

TECHNOLOGIJOS

Antreprenerystė pradeda keisti tradicinę vadybą (1)

Balandžio 23 d. sostinės “Centrum” viešbutyje vyks konferencija, skirta mikrosistemų technologijų plėtrai Baltijos regiono valstybėse, kurios metu, be mokslinių problemų, bus nagrinėjamos ir inovacinių technologijų verslo problemos.

Šią konferenciją, kurią finansuoja Europos Komisija ir remia Valstybinis mokslo ir studijų fondas, organizuoja NEXUS (Europos mikrosistemų technologijų tinklas) ir KTU mokslinis centras “Vibrotechnika”.

XXI amžiaus ekonomika remsis visiškai naujomis technologijomis, kurios lems valstybės ekonominę galią ir jau šiandien šios technologijos daro įtaką visuomenės organizacinėms ir verslo struktūroms bei jų veiklos metodams. Tačiau jų reikšmė Lietuvoje, matyt, vertinama nepakankamai ir mažai žinoma visuomenės ir verslo atstovams.

Kalbiname šios konferencijos Organizacinio komiteto pirmininką, NEXUS valdybos narį, KTU mokslinio centro “Vibrotechnika” direktorių, Jungtinių Tautų programos konsultantą ir Europos Komisijos pramonės technologijų ekspertą prof. habil. dr. Valentiną SNITKĄ.

Nejaugi tradicinės vadybos saulėlydis?

Jums teko metus laiko dirbti vizituojančiu profesoriumi Brazilijoje, Campino universitete, stažavotės Izraelyje, Olandijoje, mokslinės veiklos interesais neseniai lankėtės Prancūzijoje ir Šveicarijoje, o kovo mėnesį grįžote iš JAV. Pastarojoje šalyje Jums tenka dėstyti Vartono verslo mokykloje (Warthon Business School), kuri įkurta prie Pensilvanijos universiteto Filadelfijoje. Kokia gyvenimiška ir mokslinės veiklos patirtimi Jus praturtino šios, o gal ir kitos kelionės, bendravimas su kitų šalių mokslo žmonėmis? Gal pradėkime nuo tam tikro apibendrinimo, išvadų, kad paskui galėtume nagrinėti atskirus klausimus.
Vartono verslo mokykloje dalyvauti naujoje magistro studijų programoje buvau pakviestas praeitų metų pavasarį. Nuo 1998 m. rugsėjo mėn. buvo planuojama pradėti naują praktinės verslininkystės programą “Antreprenerystė (angl. Entrepreunership) ir besivystančios rinkos”. Rugsėjo mėnesį praleidau Vartono verslo mokykloje, dirbdamas su magistrantų grupe. Darbas su grupe – tai paskaitų skaitymas ir diskusijos apie esamas ar galimas technologijų rinkos situacijas, tendencijas, sprendimų priėmimą ir technologinio verslo pradinio etapo organizavimą. Tai buvo daugiau kolektyvinis darbas nei paskaitų skaitymas, o tai sunkiai įsivaizduojama pas mus. Šiandien Vakaruose tiesiog tvyro nuojauta, kad pasaulis keičiasi nepaprastai sparčiai ir tu turi suspėti keistis, jei nori išgyventi. Šį procesą lemia naujos technologijos ir jų sukeltos globalinės inovacijos, tarp jų ir socialinės ir organizacinės sferos inovacijos. Spartus pasaulio technologinis, organizacinis keitimasis, rinkų globalizacija ir paties proceso spartėjimas, taip pat viena po kitos kylančios finansinės bei socialinės krizės rodo, kad pereinama į naują visuomeninės organizacijos etapą, kurio varomoji jėga bus ne kapitalas, bet žinios. Mašinomis pagrįstos gamybos ekonomika tampa žiniomis ir jų pavertimo inovacijomis ekonomika. Šis kitimas gali iššaukti gilią pasaulio ekonomikos krizę, nes senos kapitalistinės visuomenės valdymo organizacinės struktūros nebeatitinka naujų besiformuojančių globalinės rinkos struktūrų. Amerikoje taip pat bankrutuoja nemažai firmų, tarp jų ir senos, gerai žinomos, ir amerikiečiai tai vertina kaip pasaulinių pokyčių padarinį. Šių procesų analitikai ir politikai prognozuoja, kad pasikeitimų sukelta pasaulinė krizė gilės. Tokioje sparčiai kintančioje aplinkoje labai svarbų vaidmenį atlieka žmonės, turintys naujausių žinių ir sugebantys jomis naudotis. Todėl ir Vartono verslo mokykloje vis labiau plėtojama antreprenerystė, tradicinę vadybą dėstant studentams kaip valdymo pagrindų kursus. Amerikiečiai, su kuriais teko bendrauti, pastebi, kad tradicinė vadyba (angl. management) jau nebeatitinka nūdienos keliamų reikalavimų. Vadyba buvo efektyvi santykinai stabilių organizacijų struktūroje, ir buvo būdinga kapitalizmo laikotarpiui, o dabartinė gamyba ir verslas tampa žmonijos globalios veiklos padariniais. Sakyčiau, vadyba yra turimų resursų valdymas, o antreprenerystė yra išteklių kūrimas ir galimybių realizavimas versle. Klasikinės vadybos formos, “iš viršaus” valdomos struktūros, kai tiriama rinka, rašomi verslo planai, investuojami pinigai ir gana patikimai gaunamas planuotas pelnas, jau nebetinka šiuolaikinės rinkos sąlygomis.

Jeigu senasis modelis netinkamas, tai gal susiformavo ir naujojo bent jau apmatai?
Man susidarė įspūdis, kad JAV gana stipri perėjimo nuo tradicinės vadybos į antreprenerystę (Entrepreunership) tendencija. Formaliai tai verslininkystė, bet tai nėra tikslus vertimas. Angl. Enterprise - tai įmonė, biznis, taip pat ir iniciatyva, apsukrumas, dalykiškumas, verslumas. Vadovauti jau nepakanka, vadovavimas virsta lyderiavimu. Firmos ar kontoros vadovu būti jau per maža, šiandien tas vadovas turi būti savo organizacijos ar padalinio lyderis. Vadovaudamas lanksčiai ir nuolat besikeičiančiai sistemai toks vadovas - antrepreneris turi orientuotis į rytojaus pokyčius, ieškoti naujų išteklių ir galimybių, bet kuriuo metu būti pasirengęs priimti būtinus sprendimus. Kitaip sakant, vadovas kartu su nuolat kintančia sistema taip pat turi keistis ir remtis vis naujomis ir naujomis žiniomis. Konkurencija rinkoje augs ir net trumpas atsipalaidavimas gali būti pražūtingas organizacijai. Tai pasakytina apie visas organizacijas, taip pat ir universitetus. Ko gero, tai būtų teisinga ir valstybės mastu.

Ne naudotis verslu, bet kurti verslą

Ar Vartono verslo mokykla, į kurią keletą kartų per metus vykstate skaityti technologijos kursą, būtent ir rengia verslo antreprenerius?
Vartono verslo mokykla turi įkūrusi antreprenerystės centrą, kuris nuolatos plečiamas. Jame rengiami šių dienų reikalavimus atitinkantys verslo įmonių ir firmų vadovai. Jie mokomi ieškoti naujų netradicinių kelių, kurti lanksčias struktūras, aptikti naujų išteklių šaltinius ir jais operuoti kintančiomis aplinkybėmis. Mokykla moko ne tik valdyti turimą verslą ar išteklius, bet ir kurti savo verslą, rasti resursų.

Pacituosiu, kaip Vartono verslo mokyklos lankstinuke apibūdinamas antrepreneris (verslininkas):

“Antrepreneriai (verslininkai) turi ateities raktus. Jie drąsūs inovatoriai, jie revoliucionizuoja pramonę, jie kuria naujas darbo vietas, naujas gėrybes ir yra visuomenės augimo variklis. Nebijodami suklupti, jie pertvarko korporacijų pasitenkinimo savimi būseną į konkurencingą. Jie yra naujų technologijų kūrimo lyderiai ir tik jie suteikia viltį besivystantiems kraštams.

Vartono verslo mokyklos Antreprenerystės centras moko verslininkus, kurie savo ruožtu moko mus visus naujų kelių ir būdų vystyti verslą šiame sparčiai kintančiame pasaulyje”.

Kas dėsto Vartono verslo mokykloje, kaip apibūdintumėte savo skaitomą kursą?
Dėsto ne tik amerikiečiai, iš kitų šalių yra kviečiami įvairių sričių žinovai. Norėčiau patikslinti dėl skaitomo kurso. Kaip minėjau, tai kursas ”Antreprenerystė ir besivystančios rinkos”. Tai nėra mano vieno skaitomas kursas. Tai dviejų semestrų programa, kurią vykdo Vartono verslo mokyklos profesorius ir grupė dėstytojų-konsultantų. Mūsų grupę sudaro importo-eksporto firmos direktorė amerikietė iš Bolivijos, aš, atstovaujantis Vidurio ir Rytų Europą, ir žinomo tarptautinio investicinio banko viceprezidentas, kuris konsultuoja investicijų klausimais. Su profesoriumi, kuris veda kursą, aš daug metų kartu vykdžiau Jungtinių Tautų projektą. Būtent jis mane ir pakvietė dalyvauti programoje ir supažindinti su Rytų Europos pažangių technologijų komercializavimo problemomis ir technologijų perdavimu. Mano kurso dalis yra apie antreprenerystės praktišką taikymą. Pvz., pateikiame technologinę idėją, o studentai ieško būdų, kaip ją įgyvendinti: atlieka rinkos tyrimus, mėgina rasti finansinių išteklių ir pan. Svarbiausia, kad pats studentas eitų praktiniu keliu - nuo pasirinkto produkto idėjos iki realios firmos įregistravimo. Studentas ne tik mokosi, bet ir veikia realios rinkos sąlygomis. Jeigu jo įsteigtoji firma sėkmingai dirba, tai jis tampa tos firmos dalininku. Visas darbas atliekamas per universitetinę verslo mokyklą, kuri, beje, yra privati, kaip studijų sudėtinė dalis. Mokytis ateina žmonės, žinantys, ko nori, kadangi studijos kainuoja 30 tūkst. dolerių per metus.

“Vibrotechnika” su Vartono verslo mokykla yra pasirašiusi bendradarbiavimo sutartį. Beje, antreprenerystės viena kertinių idėjų: svarbiausia vertybė - tai žmonės, turintys žinių ir idėjų, nebijantys rizikos. Po krizių Azijoje, Rusijoje, Brazilijoje į JAV šiuo metu grįžo milžiniški finansiniai ištekliai, o investuotojai tapo labai atsargūs besivystančių rinkų atžvilgiu. Todėl amerikiečiams labai rūpi žmonės, galintys vystyti verslą pačioje Amerikoje. Pensilvanijos universitete vyksta labai įtemptas darbas. Jei po jo teritoriją pasižvalgytume 11 val. vakaro, tai išvystume tarsi dūzgiantį bičių avilį - tai dirba ir Vartono verslo mokyklos studentai.

Naujų technologijų galią sunku pervertinti

Jūs tvirtinate (ir su tuo sunku nesutikti), kad pasaulinė krizė ir globalizacijos procesai verčia amerikiečius naujai žvelgti ir į vadovavimą verslui bei gamybai. Tačiau argi to daryti neverčia taip pat ir naujų techologijų vis didėjančios galimybės, pagaliau ir visiškai naujos technologijos, apie kurias prieš metus kitus neturėjome net supratimo?
Iš tikrųjų pasaulyje šiuo metu sparčiai formuojasi poindustrinė visuomenė. Keičiasi technologijos, gamyba - visa tai keičia žmonių mąstymą ir žmonijos gyvenimą. Remiantis Muro dėsniu, jei išliks tokia pati kaip iki šiol elektronikos technologinė tendencija, tai apie 2015 m. bus pasiekta, kad būsimuosiuose įtaisuose ir procesuose atskiras funkcijas atliks keleto ar net vieno atomo dydžio elementai. Pagal dabar esamą žinių lygį tai atrodo nerealu. Tai dabartinių mūsų žinių riba. Kuriami nauji kvantiniai prietaisai, naujų struktūrų, pvz., kvantinių taškų, pagrindu. Tačiau tai yra šiuolaikinių technologijų miniatiūrizacijos tęsinys ir, matyt, galimybių riba. Taigi maždaug po 15 metų nebegalėsime kurti naujų elektronikos elementų, besiremiančių šiuolaikine masine mikroelektronikos technologija.

O kas toliau? Juk ne pasaulio pabaiga.
Matyt, visuomenė, taip pat ir gamybos technologijos pereis į naują žinių ir pasaulio suvokimo lygmenį. Rinkoje dominuos visiškai nauji produktai ir jau dabar matyti, kad sparčiausiai auga paslaugų, informacinių technologijų ir biotechnologijos produktų pasaulinės rinkos. Prisiminkime Lietuvos kompiuterizacijos lygį prieš dešimt metų. Žinių gamybos greitis pasaulyje auga geometrine progresija ir tam tikroje kreivės dalyje turėtų pasiekti begalybę. Bet taip negali būti. Matematiškai kalbant, toje kreivės dalyje turėsime singuliarinį tašką, kurio prasmės šiuo metu mes dar nesuvokiame. Taigi visuomenė pereis į naują kokybę. Tai viena problemų, kurią vienaip ar kitaip teks išspręsti.

Yra ir daugiau požymių, rodančių, kad žmonija sparčiai artėja prie to singuliarinio taško, kuris prognozuojamas apie antrą XXI amžiaus dešimtmetį. Matome iš objektyvių ir akivaizdžių pasaulyje vykstančių procesų - naujų fizikos ir kitų mokslų krypčių formavimosi, nepaprastai sparčios kompiuterizacijos, technologinių elementų mažėjimo tendencijos ir pan. Nereikėtų pamiršti ir globalių visuomeninių procesų, kurie mus taip pat akivaizdžiai artina prie to singuliarinio taško, kuris sukels ir didžiulius socialinius pasaulio pokyčius. Tuo pačiu metu formuojasi globalių ryšių sistema, kuri formuoja Žemės neuroninius tinklus, juose vyksta žinių evoliucija, tai tarsi Žemės, kuri tampa tarytum gyvu organizmu, “smegenys”. Greta plėtojasi ir mokslas apie Žemę kaip globalų organizmą.

Visi šie procesai formuoja ir naujas filosofines kryptis bei bandymus suvokti pasaulį kaip visumą. Vystosi kompleksiškumo teorija, naujas pasaulio reiškinių supratimas, besiremiantis netiesinės dinamikos, chaoso teorijos išvadomis. Pagal Dekarto koordinates ir Niutono dinamiką galima aprašyti atskirus reiškinius ar mechanizmus, tačiau nebetinka sudėtingų sistemų, kai persipina technologinė ir socialinė veikla, aprašymui. Visuomenė pereina iš biologinės evoliucijos į biotechnologinės evoliucijos etapą.

(bus daugiau)