Gediminas Zemlickas

Daugiausia posėdžio laiko buvo skirta Lietuvos mokslininkų kodekso svarstymui. Šį kodeksą parengė Šiaulių universiteto mokslininkų grupė, kuriai vadovavo Pedagogikos katedros prof. Tomas Stulpinas. Bet prieš svarstymą LMS tarybos nariai ir visi susirinkusieji išklausė bene aktyviausiai šiuo metu dirbančio LMS “Salduvės” skyriaus pirmininko dr. Vaclovo Tričio ir Šiaulių universiteto rektoriaus prof. habil. dr. Vinco Lauručio pranešimus.

Reikšmingas visam regionui

Šiaulių universitete mokosi 5,5 tūkst. studentų, ir pagal šį rodiklį šiauliečiai dalijasi 5-6 vietomis su Lietuvos žemės ūkio universitetu. Veikia 7 fakultetai (vienas iš jų įkurtas naujai – tai Socialinių mokslų fakultetas), Kvalifikacijos institutas ir 9 mokslo centrai. Universitete dirba ir dėsto pusantro šimto docentų ir daktarų, tiesa, ne itin gausu profesorių – saviškių 20. Mokosi 290 magistrantų ir 40 doktorantų (iš filologijos ir specialiosios pedagogikos srities). Kaip ir visos Lietuvos aukštosiose mokyklose, Šiaulių universitete gabiausias jaunimas ilgai neužsibūna, o profesūra sparčiai sensta – apie tai turėtų rimtai pamąstyti šalies mokslo ir švietimo strategai.

Ir vis tik rektorius V. Laurutis optimistas, nes įsitikinęs, kad Šiaurės Lietuvos regionui universitetas būtinas ir jo reikšmė tik didės. Tuo labiau, kad didžiulės krizės, kurią išgyvena Šiaulių pramonė, sąlygomis būtent universitetas ir yra tas šviesulys, kuris miestui ir regionui teikia vilčių gaivinant ūkį ir kultūrinį gyvenimą.

Būdamas toliau nuo Vilniaus, Šiaulių universitetas jaučiasi šiek tiek ir skriaudžiamas. Vienam studentui vidutiniškai skiriama 4,1 tūkst. Lt per metus, o, pvz., Klaipėdos universiteto studentui – 5,4 tūkst. Lt (1,3 karto daugiau). Prasti ir nepaprastųjų išlaidų finansavimo popieriai, per visus nepriklausomybės metus negauta jokių tikslinių pagal programas lėšų remonto darbams ar statyboms. Universiteto materialinė bazė sensta. Dailės fakultetas įsikūręs buvusiuose Zubovų rūmuose, šį architektūros paminklą būtina rekonstruoti ir restauruoti.

Rektorius pripažįsta ir žengtą rizikingą žingsnį. Iš “Nuklono” gamyklos universitetas pirko administracinį pastatą už 1,5 mln. Lt, kuriuos teks išmokėti per 5 metus. Taigi ir iš labai skurdaus universiteto biudžeto tenka mokėti, be to, pastatą būtina rekonstruoti – rugsėjo mėnesį jame įsikurs Socialinių mokslų fakultetas. Šalia yra buvęs “Nuklono” didžiulis laboratorinis korpusas, priklausantis valstybei. Veikiausiai taip pat atiteks universitetui, kuris čia galėtų įsirengti naujoviškas sporto sales ar kitokias patalpas – tai dar ateities dalykas. Nepatogu tik tai, kad tie korpusai toli nuo miesto centro, tačiau pietinį Šiaulių rajoną universitetas turėtų gerokai atgaivinti.

Šiuo metu pertvarkomi buvę Inžinierių namai, iki vasaros čionai norima perkelti visą universiteto administracijos aparatą – tai bus Šiaulių universiteto centriniai rūmai.

Dar prieš įsteigiant universitetą šiauliečiai žadėjo plėsti studijų programas, jas pritaikyti regiono reikmėms. Pasak rektoriaus, šiuo metu studijų programos klasikinės, būdingos universitetui, o ne vien skirtos mokytojams rengti. Kartu su specialybės diplomu studentas gali įgyti ir pedagogo kvalifikaciją (mokydamasis papildomai vienerius metus arba lygia greta su specialybės dalykais).

Universitete parengta švedų kalbos ir literatūros programa, neseniai įkurta Istorijos katedra, norima imtis politologijos, išplėsti socialinių dalykų dėstymą. Jeigu ligi šiol socialinė pedagogika buvo labiau orientuota į vaikų ir neįgaliųjų priežiūrą, tai dabar bus siekiama rengti gerokai platesnės socialinės sferos specialistus savivaldybėms, policininkus ir pan.

Vis dar nepavyksta šiauliečiams išplėtoti užsieniečių studijų – tiek dėl studijų programų specifikos, tiek gal ir dėl per mažo pačių darbuotojų aktyvumo. Svajojama apie tarptautinių studijų centrą. Pasikeitus studijų programoms, norima sudominti užsieniečius Šiauliuose mokytis, pvz., lietuvių kalbos, kad po metų galėtų tęsti bet kurio kito dalyko studijas. Daug vilčių šiauliečiai sieja su jau pradedamos SOCRATES programos projektais.

“Salduvė” moka dirbti ir ilsėtis

“Salduvės” skyriaus pirmininkas doc. dr. Vaclovas Tričys savo pranešime turėjo padaryti kai kurių malonių patikslinimų – išvakarėse skyrių papildė dar 2 nauji nariai, tad “Salduvė” dabar turi 122 narius. Ne visi jie iš universiteto, nors pagrindiniai nariai yra būtent šios aukštosios mokyklos darbuotojai. Skyriuje bendradarbiauja 12 profesorių, 71 docentas ir daktaras – taigi didesnė dalis universiteto kūrybinio personalo savo veikla Mokslininkų sąjungoje, regis, nenusivylė. Todėl “Salduvės” patirtis gali būti įdomi ir kitiems LMS nariams.

Kiek galima spręsti iš doc. V. Tričio pranešimo, didžiausią indėlį į skyriaus veiklą įneša taikomųjų mokslų atstovai, kurie dirba technologijų, aplinkotyros, informatikos, matematikos ir kt. baruose. Jeigu veiklos pradžioje skyrius daugiau tarpininkaudavo tarp užsakovo ir vykdytojo, tai pastaraisiais metais randa gerokai įvairesnių abiems pusėms priimtinų ir naudingų veiklos būdų. Skyriaus nariai skaito ir padeda organizuoti paskaitas įvairioms gyventojų grupėms. Bene didžiausią paklausą turi informatikos mokymas, šiam tikslui LMS nariai sugeba įsitraukti ne tik universiteto, bet ir kitų miesto organizacijų specialistus.

Padedant miesto savivaldybei, jau 4 metus kuriama aplinkosaugos ugdymo sistema, skirta švietimo įstaigoms. Nuo mažens, pradedant net nuo 1,5 metų amžiaus, vaikams bandoma diegti aplinkosaugos žinias. Sistema aprėpia ne tik ikimokyklines įstaigas, bet ir vidurines mokyklas: moksleiviai rengia kūrybinius projektus, teikia siūlymus, kaip gerinti aplinką.

Apskrities miestų savivaldybės finansavo aplinkosaugos ekologijos monitoringą. Buvo tiriama aplinka ir jos tarša, maisto produktai ir t. t. V. Tričys parodė išsamias ir visapusiškas ataskaitas, kurios pateiktos Radviliškio ir Mažeikių savivaldybėms – tai ir pasiūlymai, kaip gerinti aplinką. Deja, Šiaulių mieste darbų apimtys šiais metais sumažėjo, nes mažiau lėšų tam skiria Gamtos apsaugos fondas.

Šiaulių miesto savivaldybės kai kuriuos Europos Sąjungos finansuojamus užsakymus atlieka Technologijos fakulteto mokslininkai. Taip pat pradėti ir oro transporto keleivių iš Šiaulių apskrities srauto pradiniai tyrimai.

Suprantama, tai tik keletas darbų, kuriuos atlieka “Salduvė”. Gali būti pamokoma ir skyriaus uždirbtų lėšų taikymo patirtis. Pinigų salduviečiai stengiasi nelaikyti banke, nesiekia ir investuoti į kokią nors vilą Palangoje. Valdybos posėdyje nutarta, jog geriausia investicija ta, kuri įdedama į intelektą. Dalis lėšų skiriama konferencijoms organizuoti, kita – mokslininkų kūrybinėms komandiruotėms bent iš dalies apmokėti, taip pat remiami vadovėlių, monografijų autoriai. Kadangi knygas leidžia atskiri žmonės, o pinigus tenka uždirbti daugeliui, tai nutarta, jog bus teisingiausia, jei į tas lėšas galės pretenduoti ir dauguma skyriaus narių. Nuo 1996 m. pradėtos organizuoti “Salduvės” skyriaus narių kelionės į Vakarų Europos šalis. Jau spėta aplankyti Italiją, Austriją, Norvegiją, Švediją, Portugaliją, Ispaniją. Šiais metais planuojama vykti į Šveicariją. Kelionėse žmonės suartėja, atsiranda daugiau ūpo darbuotis ir LMS labui.

Per paskutinį “Salduvės” ataskaitinį susirinkimą nutarta steigti mokslininkų rėmimo fondą. Fondo taryba sprendžia, kam skirti premiją, o kam paramą. Parama skiriama ir užsienio kalbų kursų organizavimui. Būtų gerai, kad ir kitų LMS skyrių nariai pasidalytų savo patirtimi, kaip veikia jų skyriai, kokius atlieka užsakymus ir pan. Ta patirtis gal praverstų visiems.