j1.gif - 2682 Bytes

RECENZIJA

Pirmosios lietuviškos knygos sukakties panorama

Nijolė Lietuvninkaitė

Jau grįžtame iš mūsų KNYGOS senamiesčio (taip jaukiai raštijos pradžią įvardijo poetas Justinas Marcinkevičius) 450 metų jubiliejaus, pasisėmę dvasinės stiprybės ir gimtojo žodžio šviesos. Šio svarbaus Lietuvos mokslo ir kultūros įvykio visapusiška panorama būtų neįmanoma be informacinio leidinio, aprėpiančio sukakties minėjimo dokumentus, bibliografiją, kroniką, iliustracinę medžiagą1 . Jis pasitarnaus ne tik mums, bet ir būsimoms kartoms, kurios sutiks 500-ąsias Martyno Mažvydo “Katekizmo” metines. Leidinys perduos ne tik objektyvų bei gyvą mūsų laikmečio Lietuviškos knygos pagerbimo vaizdą, bet ir organizacinę patirtį. Informacinė knyga nebuvo iš anksto numatyta ar įtraukta į Valstybinę programą. Jos parengimo idėja spontaniškai kilo Valstybinės sukakties minėjimo komisijos sekretoriui prof. Domui Kaunui, aiškėjant įspūdingam jubiliejaus mastui ir dinamikai. Du metus grupės specialistų rengtą knygą spaudai aprobavo Valstybinė komisija, 1998 m. spalio 13 d. susirinkusi į paskutinį savo darbo posėdį. Lietuviškosios knygos istoriografijoje dar nebuvo analogiško leidinio, bet jo savitumą lemia ne vien pastaroji aplinkybė. Tuo įsitikinsime vėliau. Pasižvalgę po kitas kultūros sritis, atrasime tik sumanymu panašų M. K. Čiurlionio jubiliejinių metų (1975) renginių sąvadą, bet jis neturėjo tokios gausios medžiagos ir precizinės struktūros (Čiurlioniui 100 /Sudarytojas Jonas Bruveris.-Vilnius:Vaga, 1977.-348 p.).

Pratarmėje parengėjai nurodo pagrindinį savo tikslą: “kuo išsamiau atspindėti publikacijas, renginius ir įvykius, susijusius su M. Mažvydo “Katekizmo” 450-osiomis metinėmis ir jų proga paskelbtais Lietuviškos knygos metais”. Tai pasiekti buvo sudėtinga, nes teko sutalpinti skirtingo ir plataus konteksto įvairiakalbę medžiagą. Parengėjai įveikė daug kliūčių. Sukaktis nuvilnijo daugelyje pasaulio šalių. Lietuvišką knygą garsino užsienio mokslininkai, pasaulio baltistai, Lietuvos Respublikos ambasados, kitos diplomatinės atstovybės, lietuvių bendruomenės (ypač Amerikos žemyne). Visi įvykiai plačiai atsispindėjo Lietuvos ir užsienio spaudoje. Reikia pažymėti, kad leidinio sudarytojai sėkmingai išsprendė medžiagos kaupimo ir grupavimo problemas.

Valstybinės komisijos pirmininko prof. Vytauto Landsbergio ir kitų autorių įžanginiai straipsniai dar kartą sugrąžina mus į didžiosios Knygos šventės jaudulį, prasmingumą, pažymi svarbiausius jos akcentus. Jų ir pratarmės vertimas į anglų kalbą bus naudingas kitakalbiams skaitytojams. Toliau pateikiami Seimo, Vyriausybės ir kitų institucijų oficialieji dokumentai, UNESCO 1996-1997 metais minėtinų datų kalendorius. Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinė programa atspindi Knygos reikšmę nacionalinei kultūrai. Dokumentų rinkinį pratęsia išsami informacija apie Valstybinėje programoje numatytos leidybinės veiklos vykdymą. Ji gali atlikti ir katalogo vaidmenį. Sudarytojai užregistravo ne tik spaudinius, bet ir jų recenzijas, anotacijas bei straipsnius lietuvių ir užsienio kalbomis. Tokiu būdu galime palyginti planuotus leidybos užmojus su darbo vaisiais, susipažinti su jų vertinimais. Daugelis veikalų sulaukė nemaža atsiliepimų. Vien ”Knygotyros “ enciklopedinį žodyną recenzavo trylika autorių. Papildomai pranešama apie dar rengiamus ar spausdinamus leidinius.

Bibliografijos skyrius turi netradicinių bruožų. Dokumentai yra klasifikuojami, atsižvelgiant į sukauptos medžiagos ypatumus. Žinoma, bibliografai gali diskutuoti dėl pasirinkto varianto, bet ši klasifikacija tapo leidinio privalumu, nes yra pakankamai iškalbi ir atskleidžia turinio esmę. Netgi neįgudęs bibliografijos vartotojas lengvai suras pageidaujamas žinias apie dokumentų publikacijas, Valstybinės komisijos veiklą, sukakties minėjimus, konferencijas, parodas Lietuvoje ir užsienyje, M. Mažvydo ir jo knygos įamžinimą literatūroje bei mene, konkursus ir kt. Neatsitiktinai yra akcentuojami išsiskiriantys prasminiai šventės ženklai. Vienas jų- 1997 metų abiturientų apdovanojimas Lietuvos Respublikos Prezidento inicijuotu ir finansuotu Pirmosios lietuviškos knygos proginiu leidiniu. Toks įvykis- pirmasis Lietuvos knygos istorijoje. Reikšmingą skyriaus dalį užima M. Mažvydo asmenybei ir jo raštams skirti darbai. Parengėjai neužmiršo įtraukti Knygos sukakties minėjimo istorijos (1947 m.), kitų publikacijų. Jie pateikė skaitytojui pakankamai išsamią ir įdomią bibliografinę informaciją.

Sukakties minėjimo kronika apima ištiso dešimtmečio (1987-1998) įvykių chronologiją (datuojami metai, mėnuo, diena). Leidinio autoriai stengėsi kuo tiksliau ir gyviau parodyti turiningą Lietuviškos knygos sukakties kelionę per pasaulį. Jų akylus žvilgsnis aprėpė sąlygiškai visus Lietuvoje, Amerikoje, Skandinavijoje, Europoje ir kitur vykusius renginius. Tam reikėjo organizuoti išplėstinę paiešką iš patikimų šaltinių, surasti geranoriškų talkininkų Lietuvoje ir užsienyje.

Pagalbinės asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės padeda mums orientuotis leidinyje. Jos taip pat pravers įdomesnių statistinių duomenų rinkimui. Pavyzdžiui, - galime palyginti sukakties atgarsius kaimyninėse šalyse. Su Latvija vienaip ar kitaip susiję šeši, su Estija- trylika, o su Lenkija- keturiolika renginių. Visa knygos turinio struktūra yra profesionaliai apgalvota ir įgyvendinta.

Galime pasigėrėti patrauklia poligrafine ir menine leidinio išvaizda. Jį apipavidalino dailininkė Audronė Uzielaitė, maketavo Nijolė Juozapaitienė, išleido leidykla “Pradai”. Tekstą pagyvino ir praturtino dėmesingai atrinktos iliustracijos. Jį puošia šeši geriausi Knygos sukakčiai sukurti ekslibrisai (po tris premijuotus iš dviejų tarptautinių konkursų, vykusių Vilniuje), nuotraukos, kuriose įamžintos svarbesnių sukakties renginių akimirkos, sudaryti minėjimo vietovių žemėlapiai, faksimilės ir kitos iliustracijos. Itin maloniai nuteikia sodrios žalumos knygos apdaras su išraiškingu grafiko Mariaus Liugailos ekslibrisu.

Šis informacinis leidinys užbaigia ir įprasmina visą sukakties darbą. Nuoširdžios padėkos nusipelnė daug kruopštaus triūso įdėjusios jo parengėjos Rasa Būdvytytė, Petronėlė Grybauskienė ir Danutė Sipavičiūtė, sudarytojas- redaktorius prof. D. Kaunas. Universalios knygos adresatu gali būti kiekvienas - nuo moksleivio iki mokslininko. Be jos neapsieis bibliofilai, bibliotekininkai, kultūros tyrinėtojai. Apskritai atsivėrusi panorama padeda giliau suvokti Lietuviškos knygos vertę pasauliniame kontekste, ugdo pagarbą mūsų raštijos istorijai, skatina imtis naujų darbų. Ir dar kartą patvirtina KNYGOS gyvybingumą.


1 Pirmosios lietuviškos knygos sukaktis: dokumentai, bibliografija, kronika/ Pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties valstybinė minėjimo komisija, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka; [parengėjai Rasa Budvytytė, Petronėlė Grybauskienė, Danutė Sipavičiūtė; sudarytojas- redaktorius Domas Kaunas].- Vilnius: Pradai, 1998.- 525 p.: iliustr.