Saulės programą mato jau įgyvendinamą

Roma Mokolaitė

Lietuvos nacionalinės saulės programos rengimo iniciatoriai ketina pasinaudoti KTU sukaupta patirtimi. Nustatant, kaip panaudoti saulės ir vėjo jėgainėse pagamintą kintančių parametrų energiją, ją integruoti į energetikos sistemą ir gauti ekonominę naudą, kaip sudaryti suvienodintos energetinės elektronikos modulių struktūrą, bus remiamasi ankstesnių tyrimų patirtimi. Plačiausiai bus naudojama tai, ką galima gauti Lietuvoje, iš užsienio perkant tik būtiniausius elementus.

Mokslininkų sąjungos instituto direktorius habil. dr. S. Janušonis pastebėjo, kad Lietuvos mokslininkai jau dabar pasaulyje atliekamuose saulės energijos taikymo tyrimuose gali dalyvauti kaip lygiaverčiai partneriai. Europos Sąjungoje fotoelektros plėtrą iki 2010 m. numatyta didinti 100 kartų. Pagal hidrometeorologinių stočių duomenis nustatyta, kad saulės energija yra didžiausia Alytuje - 1435 kWh\m² per metus. Iš kiekvieno m² per metus galima gauti 200 kWh elektros energijos. Į 100 km² saulė teikia tiek energijos, kiek dabar jos tiekia visos Lietuvoje veikiančios elektros jėgainės. Saulės energija žiemos mėnesiais sudaro 10 proc. vasarą gaunamos energijos galingumo. Tikimasi taikyti prijungtas prie tinklo jėgaines, kurios vasarą energiją tiektų į tinklą, žiemą būtų naudojamasi iš tinklo gaunama energija. S. Janušonis sakė, jog saulės energetikos taikymo tyrimuose turėtų dalyvauti 6 institucijos: KTU, MSI, FI, MTMI, PFI, VU. Čia svarbu, kaip padidinti fotoelementų efektyvumą panaudojant daugiasandūrinius puslaidininkius, sudarytus iš įvairių draudžiamųjų juostų diodų tame pačiame elemente, plėtoti monokristalinio silicio saulės elementų technologijas, sumažinti elementų gamybos ir pardavimo kainą, didinti užsakomų saulės modulių gamybą ir ruošti juos sertifikuoti AB “Vilniaus Venta” bei UAB “Saulės energija”.

FI prof. habil. dr. A. Undzėnas sakė, kad fotoelektrinės organinės medžiagoms reikia įvairių kompleksinių tyrimų, ir juos taikyti kitose energijos rūšyse. Lietuvos žemės ūkio elektrifikavimo ir mechanizavimo instituto doc. dr. I. Šateikis pastebėjo, kad saulės šiluminę energiją naudojant žemės ūkio produkcijai džiovinti, patalpoms, vandeniui ir orui šildyti, saulės kolektorių reikėtų rengti kartu su pastatais, kad jis nebūtų išmontuojamas pasikeitus metų laikams.

LEI prof. habil. dr. J. Burneikis priminė, kad dabar Lietuvoje iš viso energijos poreikio kitos atsinaujinančios energijos rūšys ir hidroenergija kartu sudaro 6,5 proc. ES planuose numatyta, kad ES valstybėse narėse 2010 m. atsinaujinančios energijos šaltiniai turėtų tenkinti 12 proc. viso energijos poreikio. Hidroenergijos panaudojimo srityje daugiausia bus mėginama naudoti dviejų didžiųjų Lietuvos upių energiją ir mažų elektrinių, pastatytų ant mažesnių upių. Būtų panaudojamos buvusios elektrinės prie dabar nenaudojamų tvenkinių (prie tvenkinių statomų elektrinių galia sudarytų 16 MW), ir statant elektrines naujose vietose prie upių. Jų galia sudarytų 125 MW, o bendra galia 0,5 mlrd. kW per metus. Pagal apskaičiavimus jų atnaujinimas ir statyba atsipirktų per 10 metų.