Habil. dr. Vincas Būda

Išsamesnis žinynas artimiausiu metu - vargu, tačiau tai nėra visiškai neįmanoma. Štai jau turime porą leidinių apie vienos aukštosios mokyklos - VGTU - profesorius ir habilituotus daktarus bei apie docentus ir daktarus (1994), apie moteris-mokslininkes (1993), apie Lietuvos fizikus ir astronomus (1994), ką tik pasirodė ir Lietuvos chemikų žinynas (1999). Tai beveik ir viskas. Visa kita - neparašyta, nesukaupta arba tėra fragmentai, išblaškyti enciklopedijose, periodinėje spaudoje bei kituose leidiniuose.

Prie maloniųjų staigmenų priskirčiau 1998 m. skaitytojus pasiekusią Ekologijos instituto išleistą 432 p. apimties, dailiai apipavidalintą ir kietais viršeliais įrištą dr. Tamaros Arnastauskienės ir dr. Algimanto Jakimavičiaus knygą “Lietuvos zoologai. XVIII-XX a.” Tai pirmas šių autorių bendro darbo vaisius. Abu jie - patyrę skirtingų zoologijos šakų specialistai: dr. T. Arnastauskienė - parazitologė, per 170 mokslinių publikacijų autorė, pavydėtinos energijos ir aktyvumo mokslininkė; dr. A. Jakimavičius - entomologas, apie 140 publikacijų autorius, žinomas ir kaip zoologinės literatūros bibliografas, sudaręs (su kitais) kapitalinę bibliografiją “Lietuvos gyvūnija” ir pastaraisiais metais greta tiesioginio administracinio darbo rašantis mokslo istorijos klausimais. Artimiau pažįstantys A. Jakimavičių nesuabejos, kad būtent jam priskirtina leidinio apie Lietuvos zoologus rengimo idėja, nes jam būdingas laikmečio metraštininko bruožas.

Kiek netikėtas pats pirmasis įspūdis, kuris kilo vos į rankas paėmus knygą.

Akis pirmiausia kliuvo už šiek tiek magiškų, dvelkiančių senove romėniškųjų skaitmenų viršelyje (XVIII a.), o jį atvertus - už daugybės portretų, kurių “originalai” atpažįstami visai ne iš knygų,- su daugeliu vos ne kasdien tenka sveikintis! Prisipažinsiu, jog pradžioje tai gerokai glumina... Tačiau įsigilinus - nieko nuostabaus: viršelyje yra ir skaičius XX, o didžioji dauguma zoologų yra XX a. pabaigos... Pabandžiau knygoje pateiktuosius sugrupuoti pagal amžius, kada kuris dirbo (tarkime, 1790 m. gimusį, bet zoologo darbą pradėjusį bent nuo 1820 m., priskyriau XIX amžiui). Išryškėjo tokia dinamika: XVI a. žinomas 1, XVII a. - 0, XVIII a. dirbo 5 zoologai, XIX a. - 23, o likę 396 - XX a. Jei šiuos skaičius pavaizduotume grafiškai, gautume kreivę. Abejonių nekyla, kad tai - eksponentė, ir dar labai sparčiai kylanti aukštyn eksponentė! Įdomumo dėlei pateiksime apytikrę jos nuo XVIII iki XX a. imtinai lygtį. Tokį laiko tarpsnį išskyrėme dėl to, kad ir knygos sudarytojai, matyt, nėra tikri dėl turimų žinių išsamumo, kai kalbama apie senesnius amžius.

Taigi:

y = 5 e ^{ln4,6 x}

kur y - zoologų skaičius , x - amžiai: x= 0 (XVIII a.), 1 (XIX a.), 2 (XX a.).

Galbūt labai atsargiai, labai apytikriai (kol nėra nieko geresnio) galime ją tapatinti su zoologijos mokslo plėtra Lietuvoje per tris šimtmečius, žinia, jeigu galime tarti, kad ir zoologijos mokslo žinių kiekis didėjo panašiai kaip ir daugėjo pačių zoologų.

Minėtoji knyga - enciklopedinio pobūdžio žinynas, kuriame pateikiamos trumpos 424 zoologų biografijos, jų disertacijų ir svarbesnių leidinių bibliografija. Beje, personalijų atrankos kriterijai buvo gana laisvi. Norėdami per biografijas pateikti kuo platesnę, išsamesnę zoologijos panoramą, knygos autoriai į žinyną įtraukė ir gretutinių mokslo sričių, glaudžiai su zoologija susijusius (veterinarijos, medicinos, žemės ūkio, gamtosaugos, bitininkystės, žuvininkystės ir pan.) mokslo laipsnius turinčius specialistus. Įtraukti ir zoologai, parengę disertacijas, bet jų dėl įvairių priežasčių negynę, arba dar besirengiantys jas ginti. Žinyne rasime ir aktyviausių zoologijos žinių propaguotojų, populiarintojų, mokslui svarbių kolekcijų sudarytojų biografijų. Knyga iliustruota beveik visų zoologų portretais - jų pateikta 390.

Įdomu, kad leidinį dar tik planuojant buvo numatyta pateikti personalijų pradedant net XVI amžiumi, tačiau išėjusios knygos pavadinime du amžiai “nubyrėjo”. Taip atsitiko greičiau dėl išsamių žinių trūkumo nei dėl knygos apimties, - joje ir pateiktas vienas XVI a. zoologas - G. Valavičius.

Ypatingo dėmesio verta ir knygos gale pateikta bibliografija: išties unikalus (nes vienintelis baigtas!) Lietuvos zoologų disertacijų sąvadas. Be jo, šioje bibliografijoje pateikiamos ir svarbesnės atskirų zoologų knygos, kiti leidiniai.

Aptariant knygą, būtina pabrėžti, kad ji parengta nepaprastai kruopščiai, todėl surasti kokį nors netikslumą labai sunku - ir tai nepaprastai didina leidinio vertę! Abejonių kelia nebent knygos gale pateiktos abėcėlinės pavardžių rodyklės reikalingumas - juk biografijos ir taip išdėstytos nuo A iki Ž. Rodyklė būtų vertingesnė, jei grupuotų zoologus, pavyzdžiui, pagal zoologijos šakas, tarkime, padėtų rasti entomologus, ichtiologus, parazitologus, teriologus ir t.t. Tokia rodyklė padėtų išryškinti vidinę Lietuvos zoologų (tiksliau - zoologijos mokslo) struktūrą, tam tikras tendencijas, proporcijas.

Ar leidinys reikalingas, ar ne, ar jis pasisekęs, galima spręsti ir žvilgtelėjus ... į sandėlį. Visas šio leidinio tiražas (o jis - 500 egz.) labai greitai buvo parduotas, net nenukeliavęs į knygynus, tad norintys knygą paskaityti turės jos ieškoti jau tik bibliotekose.