Vincas Būda

VGTU rektorius prof. K. Zavadskas pasidžiaugė, kad Danijoje pasitikima Lietuvos aukštosiose mokyklose parengtais inžinieriais. Tačiau jis priminė, kad 200 inžinierių parengimas Lietuvos mokesčių mokėtojams kainuoja apie 8 mln. Lt (apie 40 tūkst. Lt vienam inžinieriui), o pačiai Danijai savo šalyje rengiant tokius specialistus – per 100 mln. Lt (daugiau nei 12 kartų brangiau). Profesorius klausė: “Ar turime rengti inžinierius darbui užsienyje?” Jis aiškino, jog tai būtų ne kas kita kaip “protų nutekėjimas”. Jo manymu, būtų sveikintina, jei mūsų inžinieriai dirbtų bendrose Danijos ir Lietuvos įmonėse, esančiose Lietuvoje. Bet kuriai šaliai prarasti dalį savo sukurtojo intelekto nėra gerai. O ir išvykusieji dirbti tikriausiai būtų diskriminuojami - vis tiek liktų imigrantai ir negautų tokio pat atlyginimo kaip vietiniai specialistai danai.

KTU prorektorius prof. A. Targamadzė minėjo, kad Danijoje susiklosčiusi padėtis jam jau žinoma iš anksčiau. Šioje šalyje labiau nei kitose Vakarų šalyse jaučiama inžinerijos krizė - ten techniškosios specialybės tarp jaunimo nebepopuliarios, todėl ne tik Danijoje, bet ir visoje Vakarų Europoje trūksta tokių specialistų. Natūralu, kad iškilo alternatyva: arba skirti nemažas lėšas ir rengti specialistus savo šalyje (o tai brangu, ir rezultatas aiškus po kelerių metų), arba kviesti specialistus iš užsienio. Prof. A. Targamadzė teigė žinąs, kad ES ir kitose šalyse rengiami projektai, programos, kaip plėsti inžinierių rengimą, o tuo laikotarpiu, kol tokios programos bus įgyvendintos, šios šalys savo problemas nori spręsti ir kitų šalių – tarp jų ir Lietuvos - sąskaita.

Akcinės bendrovės “Panevėžio ekranas” kineskopų gamybos direktoriaus Vytauto Zabarsko manymu, rinkos dėsniai galioja visur. Ir žmonės ieškosi darbo ten, kur jiems geriau: japonai važiuoja dirbti į JAV, o amerikiečiai - į Japoniją, į tą šalį, kur geriausiai pritaiko savo sugebėjimus. Jis priminė ir Lietuvos Seimo aprobuotas Lietuvos vystymo prioritetines kryptis, nurodydamas, kad prieš 7-8 metus elektronika buvo iš šio sąrašo išbraukta. Tai elektronikos nepripažinimo (kaip reikalingos arba prioritetinės pramonės šakos) pasekmės, kurios Lietuvai nenaudingos. Kai žlunga pramonė, inžinieriai turi išvažiuoti dirbti kitur arba keisti kvalifikaciją. Ir ne visi elektronikos specialistai gali arba turi prekiauti radijo detalėmis...

Minėtoje radijo laidoje buvo paskelbtas įdomus faktas, atskleidžiantis mūsų kvalifikuotiems specialistams dėmesio vertas ir kol kas neišnaudojamas galimybes. “Protų nutekėjimo” iš Lietuvos problema būdinga bene visoms silpniau išsivysčiusioms šalims. Ši problema Lietuvoje kol kas (bent jau viešai) nėra aptariama ar nagrinėjama, visiškai nesirengiama ją spręsti. Stojant į ES su ja tikrai teks susidurti. Pats laikas ieškoti tokių sprendimų, kad ir kvalifikuoti specialistai (mūsų “protai”) galėtų dirbti ir užsidirbti kitur, ypač kai čia pat jų sugebėjimai nėra realizuojami. Šalies investicijos, skirtos specialistams rengti, turi būti pakankamai apsaugotos.