Roma Mokolaitė

1939 m. Akademijoje jau veikė 9 specialybių katedros, dirbo 1 profesorius, 10 docentų, veterinarijos specialybę studijavo 65 studentai. Buvo plečiama mokymo bazė: 1937 m. pastatytas anatomikumas, o 1939 m. - Akademijos klinika. 1943 m. Akademija buvo uždaryta. Pokario metais patyrė sunkumų: trūko mokymo priemonių, dėstytojų, potvynis sunaikino dalį laboratorijų įrengimų, apgadino pastatus, žuvo gyvulių ir gyvūnėlių, gydomųjų serumų producentų. 1946 m. įsteigtas antrasis - Zootechnikos fakultetas. 1992 m. Zootechnikos fakultetas buvo pertvarkytas, pakeista studijų programa, fakultetą imta vadinti Gyvulininkystės technologijos fakultetu. Nuo 1949 m. veikė Neakivaizdinis fakultetas, o nuo 1976 m. - Kvalifikacijos kėlimo fakultetas. Abu šie fakultetai vėliau panaikinti. 1992 m. atnaujintos Gyvulininkystės technologijos fakulteto neakivaizdinės studijos. Šios mokslo institucijos struktūra nuolat kito. Dabar rengiami dviejų profesijų specialistai - veterinarijos gydytojai ir gyvulininkystės technologai, veterinarinės medicinos ir zootechnikos mokslo sričių doktorantai, gali būti ginamos daktarų ir habilitacijos disertacijos, teikiami profesoriaus ir docento mokslo vardai.

Veterinarijos gydytojo veiklos srityje, kuri nuolat keičiasi, atliekama visų rūšių gyvulių, paukščių bei žuvų ligų profilaktika, diagnostika ir gydymas. Gyvulininkystės technologo veiklos sritis - gyvulių veisimas, auginimas, mityba, priežiūra. Be pagrindinių studijų, rengiami šių sričių magistrantai ir doktorantai.

Pagal veterinarinės medicinos mokslines programas, siekiama parengti kompleksines priemones nuo gyvulių ir paukščių užkrečiamųjų ligų, atlikti šių ligų etiologijos, diagnostikos ir gydymo tyrimus.

Pagal zootechnikos mokslines programas tiriama, kaip nuo gyvulių ir paukščių genetinių bei kitų veiksnių priklauso jų augimo savybės, produkcijos kokybė, ieškoma būdų, kaip gerinti tas savybes bei tobulinti ir diegti ūkininkų ūkiuose gyvulių ir paukščių mitybai naudojamas vietines baltymines žaliavas. Iš viso vykdomos 83 mokslinės temos.

Čia studijuoja 743 studentai, 30 doktorantų, 11 magistrantų, dirba 146 pedagogai: 12 profesorių ir habilituotų daktarų, 78 docentai ir daktarai. Leidžiamas mokslo leidinys “Veterinarija ir zootechnika”, yra didelė biblioteka, gražūs sporto rūmai, veikia sporto klubas “Akademikas”, studentų sąjunga. Kaip sakė rektorius V. Bižokas, užsienio ekspertai mano, kad mokymo lygis ir atliekami tiriamieji darbai šioje institucijoje atitinka ES reikalavimus.

Per paskutiniuosius ketverius metus daugėjo pedagogų parengtų publikacijų, monografijų, vadovėlių. Dalyvavaujama ir tarptautiniuose renginiuose, programose - Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo projekte NOVA - BA, ES valstybių ERASMUS, TEMPUS programose. Užsienio kalbų mokantys ir gerai besimokantys studentai gali studijuoti Švedijos, Danijos, Vokietijos, Prancūzijos, Olandijos, Sankt Peterburgo žemės ūkio universitetuose ar veterinarijos mokyklose. Studentais dažniausiai keičiamasi. Vis daugiau į Akademiją stoja merginų: Gyvulininkystės technologijos fakultete mokosi 70 proc. merginų, o Veterinarijos fakultete - 60 proc. Vis dažniau studijas čia renkasi Kauno miesto ir rajono abiturientai. Praktiniam mokymui ir ūkiui išlaikyti yra 800 ha žemės. Savininkams norint žemę susigrąžinti, šis sklypas sumažės. Tada bus mažiau galimybių gerai atlikti praktiką, išlaikyti ūkį. Dabar Akademija augina 428 galvijus, 321 karvę, 301 kiaulę, 26 arklius, 22 avis, 8 ožkas. Integruojantis į ES, gyvulių augintojai ir perdirbėjai susidurs su konkurencija, reikės daugiau specialistų. Todėl jų rengimas taip pat turės būti tobulinamas, o tam reikia dar modernesnių mokymo priemonių, dar geriau pasirengusių pedagogų, didesnių lėšų.