Gediminas Zemlickas

Lenkijos prezidentas prisiminė, kad šiame universitete dirbo daug labai svarbių Lenkijos ir Lietuvos kultūros asmenybių, jie mokė humanizmo ir tolerancijos. Mūsų valstybėms pavyko nutiesti tiltus virš praeities erškėčių, būtent pasikeitimai mūsų šalyse sudarė sąlygas vėl susijungti geležine uždanga padalytai Europai.

Išsamiau neanalizuodami visos prezidento A. Kvasnievskio kalbos, norėtume atkreipti skaitytojų dėmesį į kai kuriuos klausytojų pateiktus klausimus ir garbiojo svečio atsakymus. Vienas profesorių priminė, jog Lietuvos Prezidentas V. Adamkus švietimą ir mokslą ne kartą yra pavadinęs mūsų valstybės prioritetais. Ką apie tai manąs Lenkijos prezidentas? Ar švietimas ir mokslas negalėtų būti taip pat ir mūsų dviejų valstybių bendradarbiavimo vienas prioritetų?

A. Kvasnievskis pareiškė, kad švietimas ir mokslas pasaulyje yra nepaprastai svarbūs, ypač valstybėms, kurios išgyvena gilių transformacijų laikotarpį. Lenkijoje visi akivaizdūs ištekliai, kurie tik galėjo būti pritaikyti šios šalies stiprinimui, jau panaudoti. Siekiant konkurentiškumo tarptautiniu mastu, būtina panaudoti sudėtingesnius, labiau komplikuotus rezervus. Juos teikia įvairios švietimo pakopos: tai ir pagalba užsienio kalbų besimokantiems gyventojams, tai ir mokymas naudotis informacijos šaltiniais, ir pan. Pasak prezidento, kitas svarbus išteklius - tai mokslas, kurio pasiekimus svarbu taikyti ekonomikoje, technikoje ir kt. srityse. Taip pat reikia vertinti ir kultūrą, darančią didžiulę įtaką visuomenės plėtrai ir mūsų pozicijų įtvirtinimui pasaulyje.

Todėl Lietuvos Prezidentas V. Adamkus esąs visiškai teisus, kai teigia, kad mokslas ir švietimas yra vieni iš valstybės prioritetų. Artimiausių metų laikotarpiu šios sritys turinčios būti ir Lenkijos prioritetais. Tačiau prioritetas reiškia, pabrėžė A. Kvasnievskis, jog toms sritims turi būti skiriamos ir atitinkamos lėšos. Štai čia ir prasideda sunkumai. Vis tik svečias sakėsi esąs optimistas, kadangi daugiau kaip pusė Lenkijos vyriausybės narių - profesoriai. Jiems niekas netrukdo balsuoti už šiam valstybės prioritetui didinamas lėšas… Čia prezidentas prisipažino kiek pajuokavęs, tačiau pabrėžė, jog vis viena ateis laikas skirti daugiau dėmesio ir lėšų sritims, nuo kurių ateityje priklausys valstybės ekonominė ir politinė galia.

Lenkija labai norinti stiprinti ryšius tarp mūsų šalių aukštųjų mokyklų, - pabrėžė A. Kvasnievskis. Todėl jis šio vizito į Lietuvą metu atsivežė ir 60 stipendijų, kurios suteiks mūsų šalies jaunimui galimybę studijuoti prezidento gimtajame Košalino regione.

“Jeigu šalia bendro taikos palaikymo bataliono mes įkursime bendrą mokslininkų batalioną, tai tikrai bus reikšmingas žingsnis”, - taip prezidentas A. Kvasnievskis užbaigė savo atsakymą į pateiktąjį klausimą. Lenkijos prezidentas buvo paprašytas pakomentuoti savo paties žodžius, esą Lenkijos ir Lietuvos strateginė partnerystė galinti peraugti į sąjungą. Kaip prezidentas tą sąjungą įsivaizduoja?

A. Kvasnievskis priminė, jog Lenkijos ir Lietuvos strateginiai tikslai yra tokie patys. Abi šalys nori užtikrinti regiono saugumą, priklausydamos NATO aljansui. Norima tapti Europos Sąjungos narėmis ir prisidėti prie sąjungos plėtojimo ir bendradarbiavimo Vidurio Europos regione. Per pastaruosius kelerius metus Lietuvos ir Lenkijos partnerystė labai sustiprėjo, plėtojami ryšiai įvairiose srityse, ir netolimoje ateityje mes galime tapti sąjungininkai.

Kalbėdamas apie sąjungą Lenkijos prezidentas tvirtino šios sąvokos nepripildąs istorinės atminties turinio, net sąmoningai norįs išvengti sąsajų su istorija, kuri įvairiais laikotarpiais buvo vertinama skirtingai. “Kai kalbu apie sąjungą, tai kalbu apie šiandieną ir ateitį”, - pabrėžė A. Kvasnievskis.

Trečias klausimas: kaip mūsų valstybių institucijų lygmens bendradarbiavimą perkelti į savivaldybių lygmenį? A. Kvasnievskis pripažino labai vertinąs demokratijos, pilietinės visuomenės darinius – savivaldybes. Apskritai analizuodamas Lenkijos politikos sėkmės prielaidas, prezidentas išskyrė tris svarbiausius veiksnius: Lenkijos santvarkos keitimo siekį taikiu būdu, Balcerovičiaus plano įdiegimą nuo šio dešimtmečio pradžios bei valstybės centralizavimo panaikinimą, valdžios perkėlimą į žemesnes pakopas. Valstybės valdymas decentralizuotas įsteigus 300 apskričių, kurios turi teisines ir finansines galimybes veikti, o vietoj 49 vaivadijų palikta 16. Joms priskirti vyriausybės atstovai ar įgaliotiniai, o savivaldybės valdžios atstovai renkami per laisvus rinkimus. Šie metai dar sunkūs, nes tai pirmieji reformos metai, bet laikui bėgant tokio valdžios pasiskirstymo privalomus turėtų pajusti visi. Prezidentas A. Kvasnievskis nedvejodamas pasisakė už dviejų šalių bendradarbiavimą taip pat ir savivaldybių lygmeniu.

Į tautines mažumas A. Kvasnievskis siūlo žvelgti remiantis strateginės partnerystės požiūriu, veikti taip, kad tos mažumos padėtų šalims bendradarbiauti, o ne sudarytų konfliktų židinius. Jeigu bus daugiau jautrumo ir išradingumo bendraujant su tautinėmis mažumomis, tai nekils nesusipratimų dėl lenkų kalbos neprivalomo egzamino Pietryčių Lietuvos lenkiškose mokyklose, ar dėl pasienio užkardos, kurią norima įkurti lietuvių kultūros centre Punske. Mažumų atžvilgiu Lenkijos prezidentas siūlo sekti Evangelijos tiesa: nedaryk kitam to, ko nenorėtum, kad būtų daroma tau.