Roma Mokolaitė

Pristatęs Miesto bendrąjį planą, kuriame numatyta miesto plėtra iki 2005 m., meras sakė, kad biudžeto lėšų atnaujinti Vilniui neužtenka, todėl jo plėtra neįmanoma be privačių investicijų. Dabar miesto reikalams tegalima panaudoti 41 proc. lėšų, gaunamų iš surenkamų fizinių asmenų pajamų mokesčio. Priėmus Sostinės įstatymą, sostinė galės panaudoti 64 proc. Dabar ir statyti mokyklas, ir daugiau padėti vargstantiems pinigų nelieka.

Meras pasakojo, ko miestui reikėtų, kad jis atrodytų šiuolaikiškai ir jame patogiai jaustųsi gyventojai bei svečiai. Kalbėdamas apie senų pastatų atnaujinimą, sakė, jog keblu priimant sprendimus, tarkim, dėl pastato, kurio istorija siekia tris amžius: nežinia, pagal kurį amžių pasirinkti restauruoti. Plėtros plane numatyta nemažai naujovių: dešiniajame Neries krante, Ukmergės g. atkarpoje Žvėryno linkui, bus įkurdinami pramogų centrai ir biurai, tam numatyta net 16 sklypų. Renginiams trūksta 80 vietų konferencijų salės. Ateity ketinama statyti 200 vietų viešbutį užsieniečiams, netrukus – dar vienus nakvynės namus benamiams, pabaigti statyti greitosios pagalbos stotį, rengti daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, statyti požeminių tiltų.

Gedimino prospektas Vilniuje bus pertvarkomas iš esmės. Numatyta ir Mokslų akademijos pastato renovacija. Mokslininkus labai domino bendrosios tvarkos mieste reikalai. Meras sakė, kad daugybę gyventojų klausimų galėtų spręsti susikūrusios bendrijos. Dabar jų yra labai nedaug. Susitikime taip pat kalbėta apie vandens ūkio tvarkymą, nedarbą, gyventojų skurdą. Klausta apie sprendimus, kuriuos dėl miesto statinių pertvarkymo priima ne savivaldybė - prisimintas buvusio Rusų dramos teatro pastatas, domėtasi Katedros aikštės pertvarkymo reikalais, kodėl ketinama labai puošniai iliuminuoti Televizijos bokštą, kada Vilniuje pradės važinėti tramvajai. Siūlyta įkurti Pavilnio ir Verkių parko direkcijas, nes šie parkai visai apleisti.