Dr. Juozas Banionis
Dr. Jonas Algirdas Martišius

Pirmąją dieną nagrinėta mokslo sociologijos ir filosofijos tematika – mokslinis pažinimas: atvirumo/uždarumo prieštaros problema. Kalbėta apie tuos sociologijos ir filosofijos klausimus, su kuriais susiduria dabartinis mokslas, jo raidos analizė. Konferencijos dalyviai išklausė 12 pranešimų ir karštai ginčijosi, reikšdami savo nuomones bei idėjas. Įdėmiai buvo išklausytos mintys apie mitologizuotą atviros visuomenės įvaizdį (J. Morkūnienė), apie sunkumus, kuriuos sukelia dabartinis mūsų visuomenės persiorientavimas iš uždaros į atvirą (B. Deksnys). Ypatingas dėmesys buvo sutelktas diskutuojant apie mokslo vertės ir jo prioritetų suvokimą (K. Makariūnas). Svarstant nihilistinį mąstymą bei demagogijos tradiciją anoniminėje kultūroje (A. Juo- zaitis, S. Rapoportas) konferencijos dalyviai įsigilino į mūsų pastarojo meto įvykius. Taip pat buvo nagrinėjami įvairūs sociologijos, mokslo istorijos bei mokslinės kalbos klausimai (A. Vosyliūtė, K. Masiulis, J. A. Krikštopaitis). Naujų minčių sužadino kibernetinei organizuotos sistemos interpretacijai skirta tema (D. Kirvelis). Atviros visuomenės tematiką pagausino teisės sampratos (A. Vaišvila), universitetų veiklos (L. Kraujutaitytė), valdžios struktūrų (G. Mesonis) nagrinėjimas. Buvo numatyta dar viena tema apie rinkos visuomenę (A. Degutis).

Antroji konferencijos diena buvo skirta istoriniams tyrinėjimams. Iš pradžių J. A. Krikštopaitis nagrinėjo sausio mėn. Vilniuje įvykusios XIX Baltijos šalių mokslo istorikų konferencijos rezultatus ir perspektyvas. Praplėsta Baltijos šalių asociacijos vadovybė – įsijungė JAV gyvenančių baltiečių ir Suomijos atstovai. Artimiausia konferencija bus Estijoje. Apie darbus ir rūpesčius artėjant Lietuvos vardo 1000-mečiui kalbėjo G. Ilgūnas. Pasiūlymų ir projektų yra gerokai daugiau nei galimybių. J. A. Martišius apžvelgė lietuviškų fizikos vadovėlių 100 metų kelią (pirmąjį vadovėlį išleido P. Vileišis 1899 m. JAV), D. Kirvelis – biofizikos 100 metų ir kibernetikos 50 metų kelią, o V. Pocius – pirmąsias lietuviškas gamtos mokslų knygas. J. Rubikas, argumentuotai aptardamas Lietuvos genetikų mąstymo bei tyrimo būdų kaitą, pateikė naują metodą, tinkamą įvertinti mokslininko produktyvumą. Konferencijos dalyviai pripažino, kad tą pasiūlymą galima būtų panaudoti eksperimentiniame darbe. Praėjusių metų E. Čapo stipendininkė, dabar jau mokslų daktarė J. Klimavičiūtė analizavo tarpukario VDU profesoriaus Konstantino Rėgelio veiklą, pabrėždama jo nuopelnus botanikos mokslo srityje. E. Makariūnienė aptarė dar mažai žinomą sovietų sufabrikuotą Vilniaus universiteto “profesorių bylą” (1945 m.), atskleidė skaudų mūsų istorijos epizodą, liudijantį tragiškus Lietuvos mokslo momentus. Išsamiau buvo kalbėta apie prof. A. Žvirono likimą.

Popietiniame posėdyje buvo apdovanoti jauni mokslo istorikai. Įteikta Edmundo Čapo metinė stipendija doktorantui E. Adomoniui, premija A. Rakickaitei ir K. Šalavėjui, S. Kriaučioniui ir P. Jurkui už straipsnius žurnale “Mokslas ir gyvenimas” 1998 m.

J. Petrulis pristatė senąjį M. K. Radvilos žemėlapį “Magi Ducatus Lituaniae” ir atskleidė jame užfiksuotus faktus bei simboliką. A. Baltrūnas tęsia metrologijos tyrimus ir šįkart nagrinėjo lietuviškosios uolekties dydį bei atsiradimo aplinkybes. Dar keli pranešimai buvo skirti asmenybėms charakterizuoti: 110-osioms M. Grigonio ir 120-osioms B. Tomaševičiaus gimimo metinėms (A. Jakimavičius), Mykolas Bernšteinas – mokslo istorikas ir tautodailės tyrinėtojas (L. Klimka), matematiko Zigmo Žemaičio lituanistinė veikla (J. Banionis). R. Jankauskienės, D. Kimtienės ir M. Šalkausko pranešimą apie cheminės metalizacijos raidą pasaulyje ir Lietuvoje vaizdžiai perskaitė M. Šalkauskas. Dar buvo kalbama apie matematiką Vilniaus universitete XVIII a. pirmoje pusėje (E. Gečiauskas) ir apie Tauragnų bažnyčias ir palaidojimus (R. Laužikas).

Svečias iš Niujorko R. Šviedrys skaitė kviestinį turiningą pranešimą-paskaitą “Technologijų diegimas skirtingose kultūrose: istorinis ir komparatyvinis aptarimas bei vertinimas”. Remdamasis atskirų technologijų raida ir konkrečiais pavyzdžiais, jis įtaigiai atskleidė technologijų įtaką įvairių žemynų civilizacijos raidai. Pranešimų gausa, įvairovė ir aktualumas byloja apie intensyvų, didėjantį ir naudingą Lietuvos mokslo istorikų darbą.