Gediminas Zemlickas

Prieš metus ta pati ponia M. Maxwell Macdonald pietavo su Didžiosios Britanijos ambasadoriaus žmona, kuri užsiminė, kad ką tik su vyru lankėsi Kairėnuose, Vilniaus universiteto botanikos sode, ten esąs ir senas parkas, kuriame galima aptikti laiko ir žmonių dar nesuniokotų ir angliškiems parkams būdingų požymių.

Šitaip garbioji ponia iš Londono sužinojo, kad Vilniuje vis tik yra dėmesio vertas botanikos sodas, ir ne tik Kairėnuose, bet ir Vingio parke – dar prieškaryje įkurtojo Universiteto botanikos sodo viena iš dalių. Iš visos šios istorijos, kuri, kaip matome, baigėsi laimingai, galime padaryti bent dvi išvadas. Pirmoji: kaip lengvai susikalba bendraminčiai, kuriuos suartina tas pats pomėgis – meilė parkams, botanikos sodams ir apskritai gamtai. Anglų dėmesys Kairėnams ir Vingiui neturėtų stebinti, nes be angliško tipo parkų neįmanoma įsivaizduoti apskritai Europos parkų ir botanikos sodų meno. Antroji išvada: per tuos kelerius metus šis bei tas keičiasi ir mūsų kultūrinio klimato atmosferoje, ir bent jau britai sužino, kad Vilniuje yra puikus botanikos sodas, kurio įkūrimo ištakos sietinos su 1781 m., nors į Kairėnų buvusios dvarvietės ir seno parko teritoriją to botanikos sodo kolekcijos buvo perkeltos tik prieš ketvirtį amžiaus.

Kad šis bei tas keistųsi – ir visų pirma mūsų pačių sąmonėje – prieš pusantrų metų ir buvo įkurtas Vilniaus universiteto botanikos sodo draugų klubas. Per jo narius apie šį sodą sužinojo Didžiosios Britanijos ambasadorius ir jo aplinkos žmonės – šios šalies ambasada tapo sodo rėmėja. Klubo, kuriam vadovauja Loreta Musanja, nariai siekia, kad daugiau sužinotų ir Lietuvos žmonės, taip pat ir vilniečiai, nes šio botanikos sodo atvėrimas visuomenei ir yra svarbiausias draugų klubo siekis.

Apdovanojimas

Premiją įteikti į Vilnių atvykęs “Ford Motor” kompanijos vadovaujantis direktorius Suomijoje Kaj Dahlman stebėjosi Lietuvos gamtos žaluma – Suomijoje šiuo metų laiku gamta dar ne tokia puošni. Svečias trumpai apibūdino “Ford Motor” bendrovės politiką aplinkosaugos srityje. Bendrovė kuria pažangias technologijas, kurios mažina automobilių taršą bei jų gamybos neigiamus padarinius aplinkoje.

Henrio Fordo kultūros ir gamtos paveldo saugojimo apdovanojimas – taip pat viena iš bendrovės raiškos formų. Apdovanojimas įsteigtas 1983 m. ir šiuo metu aprėpia taip pat ir 34 Europos valstybes. Europai skirtos premijos suma – 500 tūkst. JAV dolerių. Apdovanojimai skiriami pagal 4 kategorijas: vaikų ir jaunuolių projektai, gamtinės aplinkos, kultūros paveldo išsaugojimo ir inžinerijos. Apdovanojimas teikiamas kartu su Europos Taryba, UNESCO ir pagrindinėmis aplinkosaugos organizacijomis. Fondo, teikiančio apdovanojimą, pirmininkas – Henrio Fordo proanūkis Viljamas Klėjus Fordas jaunesnysis (William Clay Ford Jr.).

Vilniaus universiteto rektorius prof. Rolandas Pavilionis labai aukštai įvertinęs Henrio Fordo apdovanojimą, gautą už Vilniaus universiteto botanikos sodo atvėrimo visuomenei projektą, išreiškė viltį, kad ir kitų 10 projektų, kurie šį kartą nelaimėjo, ateityje dar sudomins ir H. Fordo fondą. Priminsime kai kuriuos tų projektų: tai Vilniaus universiteto bibliotekos senųjų kolekcijų išsaugojimo, XVIII a. Kurmaičių koplyčios Joniškio rajone restauravimo, Lietuvos etimologinės kultūros archyvų išsaugojimo ir kiti projektai.

Fordo nuostatos

Lietuvos pirkėjai pirmenybę teikia taip pat ne brangiausiems “Fordo” automobiliams. Nors UAB “Vilniaus Vista” marketingo specialistas Laimonas Rubikas ir siūlo nepamiršti, jog nuo kainos priklauso kokybė. “Fordo” automobilių vertė atitinka į juos investuotas lėšas. Nuo “Vilniaus Vistos” įsikūrimo 1992 m. parduota 1 tūkst. komercinių ir apie 2 tūkst. lengvųjų automobilių “Ford”. Šiemet gegužės viduryje iš viso buvo parduoti 109 automobiliai. Rusijos krizės padariniai jaučiami ir Lietuvoje – automobilių parduodama apie 25 proc. mažiau. Nors apibendrinimus daryti per anksti, kadangi rinkos nepastovumas – natūralus dalykas. Ir vis tik 1998 m. lygio, kai per Lietuvoje veikiančias bendroves buvo nupirkta 6,6 tūkst. automobilių, matyt, šiais metais nebus pasiekta.

Kaimyninėje Lenkijoje kasmet nuperkama apie 0,5 mln. lengvųjų automobilių – ten žmonių perkamoji galia gerokai didesnė. Lietuvoje daugiau kaip 1 mln. automobilių – didžiausias parkas iš visų Baltijos šalių. Ateis metas juos keisti į naujus. Automobilius parduodančios firmos tam rengiasi. Tą pačią dieną, kai buvo įteikiama Henrio Fordo premija Vilniaus universiteto botanikos sodo draugų klubui ir VšĮ “Istoriniai želdynai”, Vilniuje buvo pasirašyta “Ford Credit” (FCE Bank plc) ir “Tallinna Pank Leasing Vilnius” sutartis. Taigi Vilniuje atsirado dar viena lizingo paslaugų, perkant automobilius, grupė.