Gediminas Zemlickas

Būtinai parašysime ir apie prof. R. Kašubos akademinį pagerbimą bei jo puikią paskaitą Mokslų akademijoje. Tačiau siekdami, kad tam tikri įvykiai bei mintys būtų dėstomos nuosekliai, pradėti norime nuo jo apsilankymo “Mokslo Lietuvos” redakcijoje.

Visai natūralu, jog pirmasis bendras projektas, kurį vykdo KTU ir ŠIU mokslininkai yra iš mechanikos srities, kadangi ir universitetų bendradarbiavimo sutarties iniciatorius prof. R. Kašuba yra mechanikas. Prof. Ramučio Bansevičiaus, taip pat mechaniko, vadovaujami KTU mokslininkai su kolegomis iš ŠIU dabar atlieka bendrą darbą, skirtą naujų metodų taikymui robotų technikoje. Šį projektą finansuoja JAV nacionalinė mokslo taryba.

Paprašytas įvertinti R. Bansevičiaus mokslinius darbus R. Kašuba pripažino, jog jie išskirtiniai. Ne paslaptis, kad lietuvio mechaniko darbais labiau domisi užsienio, o ne Lietuvos firmos. Mūsų šalis per maža novatoriškiems projektams įgyvendinti. Išeitis iš susidariusios padėties, R. Kašubos nuomone, galėtų būti kooperacija su užsienio firmomis bei kitais užsakovais. Pasak profesoriaus, be kooperacijos šiuo metu neišsiverčia ir JAV universitetai. Neturint partnerių sunkiai galima tikėtis federalinių fondų paramos, apskritai rizikuojama likti be pinigų. Tiek JAV federalinė valdžia, tiek įvairūs fondai daug palankiau vertina tuos mokslinius kolektyvus ir jų projektus, kurie gali būti pritaikyti praktiškai ir teikti ekonominę naudą. Pritaikomumas tampa vienas iš svarbiausių dalykų. Arba siūlomas projektas turi būti tiek reikšmingas mokslui, kad dėl jo vertės nekiltų abejonių.

Ką mano apie fundamentinius tyrimus ir prioritetines tyrimų kryptis Lietuvoje, R. Kašuba patikino, kad tie dalykai aktualūs ir JAV. Per dvi savaites profesoriui teko du kartus dalyvauti Vašingtone pristatant prioritetines ir naujas projektų sritis ir finansavimo procesus įžengiant į XXI a. Siūlydami savo projektus universitetai turės į tai atsižvelgti.

Tačiau lanksti Amerikos mokslo funkcionavimo sistema nėra kliūtis norintiems ir tarptautinę veiklą plėsti. Štai kodėl ŠIU mokslininkai (associate professor) dr. Ragu Athinaryann, (asistant professor) dr. Bchooz Fallahi ir (associate professor) dr. Xuan Kong su lietuviu prof. R. Kašuba ir buvo atvykę į KTU. Tarp atvykusiųjų buvo ir smegenų signalų tyrinėtojas (dr. Kong), tad reikia tikėtis, jog tarp jo ir KTU Telematikos mokslinės laboratorijos vadovo Armino Ragausko užsimegs dalykiškas mokslinis kontaktas. Smegenų signalai – tai tarpdisciplininių tyrimų sritis, kuri domina tiek medikus, tiek virpesių ir inžinerijos specialistus. Nieko stebėtino, kad projektu domisi ir Medicinos universiteto mokslininkai.

Į spalvingas iš JAV į Kauną atvykusių mokslininkų tautybes – lietuvį, kiną, persą ir malaizietį dėmesį atkreipėme ne visai atsitiktinai. Nesunku pastebėti aiškią tendenciją: Amerikos inžinerijos universitetuose graduate studijose mokosi ir dirba daug ne Amerikoje gimusiųjų. Štai ir koledže, kuriam vadovauja prof. R. Kašuba, dirba įvairių šalių atstovai, yra iš Jugoslavijos, Izraelio, Korėjos, Indijos, Australijos ir kitų šalių. Visos akademinės vietos yra konkursinės. Studijuoja ir keli studentai iš Lietuvos. Profesorius R. Kašuba tvirtina norįs kviestis ir daugiau lietuvių magistrantūros asistentais. Žinoma, norintiems studijuoti tenka išsilaikyti Lietuvoje formalius anglų kalbos (TOEFL ir GRE) egzaminus. Kas laiko – paprastai išlaiko. Amerikoje apie 300 universitetų, kuriuose yra inžinerijos koledžai. R. Kašubos vadovaujamame Inžinerijos ir inžinerinių technologijų koledže kasmet atsiranda apie 20 graduate asistento vietų, į jas gali pretenduoti, kas tik nori, nepriklausomai nuo šalies. Patenka geriausieji.

Dirbęs 6-7 metus universitete Amerikos profesorius gauna semestrą arba du kūrybinių atostogų. Jeigu išeina atostogauti visą semestrą, tai gauna visą atlyginimą, jeigu visus metus nori atostogauti – gaus pusę atlyginimo. Vadinasi, JAV universitetuose yra ką veikti ir vizituojantiems profesoriams. Neužkirstas kelias atvykti ir dėstytojams iš Lietuvos, bet čia iškyla ir tam tikrų sunkumų. Jeigu atvažiuoja, tarkime, australas, tai gali puikiausiai pragyventi. Bet iš Lietuvos atvykęs vizituojantis profesorius, gaudamas lietuvišką algą, sunkiai iš jos pragyvens. O, pvz., magistrantūros asistentui mokama 8 tūkst. dolerių už 9 mėnesius, be to, jam nereikia mokėti už mokslą.

Į klausimą, ar laikui bėgant išsilygins mokymo lygis JAV ir Europos inžineriniuose universitetuose ir koledžuose, prof. R. Kašuba atsako: “Mokymo lygis geras tiek JAV, tiek Europoje, bet visada įdomu žinoti, kas vyksta kituose kraštuose”. Lietuvoje, kaip teko įsitikinti, inžinierių parengimas taip pat esąs gero lygio. Šiaurės Ilinojaus universitete gerai žinomi, pvz., prof. R. Bansevičius, prof. R. Banevičius ir prof. J. Mockus. R. Kašuba skaityti paskaitų juos kvietėsi ne tik į savo koledžą, bet ir į Matematinės statistikos departamentą. Beje, departamentas - tai labai solidus junginys universitete. Antai mechanikos inžinerijos departamentai JAV universitetuose plėtoja visas mechanikos sritis ir šilumos mainus, turi gamybos padalinį, užsiima konstravimo, dizaino darbais, jau nekalbant apie kompiuterinį šių sričių aprūpinimą. Departamento vadovas atsakingas už visas šias sritis.

Profesoriui R. Kašubai nepatinka, kai lengva ranka sulietuvinami amerikietiški terminai ir sąvokos, net koledžai, kadangi prarandama tų sąvokų tikroji reikšmė. Amerikoje jos suvokiamas ne visai taip, kaip Lietuvoje. College yra dideli junginiai su savo senatu ir taryba, atstovauja atskirus departamentus. Net sąvoka “Dean”, R. Kašuba sako, neverčiama tiesiog į “dekanas”, nors žodis ir reiškia būtent tai. Mat amerikietiško koledžo dekano pečius slegia kitokio tipo atsakomybės našta, negu panašaus fakulteto vadovo Europoje. Pvz., ŠIU Inžinerijos ir inžinerijos technologijų koledže yra net 4 departamentai, kurių teisės gana didelės – turi savus profesūros įvertinimo ir programų sudarymo komitetus. Profesoriams tenka labai daug atsakomybės. Pasak R. Kašubos, kiekvienas profesorius – tai katedra.