Gediminas Zemlickas

Veiklos dešimtmetis - jau apibendrinimų metas, todėl šio renginio iniciatoriai siekė sužadinti dalyvių prisiminimus. Kalbėjo pirmasis LMS pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, Lietuvos Respublikos Seimo narys prof. habil. dr. Bronislovas Kuzmickas ir dabartinis LMS pirmininkas - dr. Vygintas Gontis. Ir vis tik ramius prisiminimus užgožė gana karšti diskusijos dalyvių pasisakymai, kurie buvo skirti gal ne tiek Mokslininkų sąjungos vidaus reikalams ar vietai gyvenime, kiek apskritai visoms šalies mokslo bendruomenės problemoms. Įrodymas, kad mūsų gyvenimas kupinas dramatiškų įtampų, ir kartais tereikia nedidelės kibirkšties, kad tai prasiveržtų ir mokslo žmonių diskusijose. Ramiausios buvo abiejų pirmininkų kalbos.

Palyginimo mastelis

Kaip tos Sąjūdžio rutuliotos ir LMS įkūnytos idėjos pasiteisino? Ar šiuo metu LMS tokia, kokią matyti svajota prieš dešimtį metų? Kaip per tą dešimtmetį keitėsi Lietuvos mokslas ir kaip tai atitinka LMS siekius? Štai į šiuos klausimus ir pamėgino atsakyti prof. B. Kuzmickas.

Vienas svarbiausių LMS programos siekių buvo Lietuvos mokslo savarankiškumas. Ne paslaptis, kad to meto mokslo sistema buvo išskaidyta į žinybas, nelengva buvo atsekti, kiek to mokslo priklausė tuometinei Lietuvai, kiek Tarybų Sąjungai. Todėl ir norėta plėtoti tokią Lietuvos mokslo koncepciją, kuri remtųsi visų pirma Lietuvos reikmėmis, aišku, siekiant fundamentinių ir taikomųjų mokslų gero sugyvenimo. Apie tai karštai diskutuota to meto konferencijose, seminaruose ir įvairiausiuose mokslininkų renginiuose.

Įdomu, kad dešimčiai metų praėjus filosofui B. Kuzmickui Lietuvos mokslo koncepciją sunku aptikti dabartiniame valstybės gyvenime, jos lyg ir nėra, o jei ir yra, tai gal visai kitokia. Gal tos koncepcijos ne visai ir reikia? O jei reikia, tai, matyt, ji taip sunkiai realizuojasi, kad net filosofui nėra paprasta susivokti.

Tačiau grįžkime į 1989-uosius. Antras svarbus siekis buvo pertvarkyti Lietuvos mokslo institucinę organizaciją taip, kad būtų įveiktas atotrūkis tarp akademinio ir universitetinio mokslo, ir kad jis atitiktų nepriklausomos Lietuvos poreikius. Tai iš dalies įgyvendinta, bet akademinio ir universitetinio mokslo tebevykstanti integracija lyg ir rodytų, kad tas procesas vis dar klostosi. Tiesa, nėra paprasta pasakyti, ar visada toji integracija vyksta iš giliai suvoktos būtinybės? Ko gero, institutų darbuotojai stengiasi skaityti universitetuose paskaitas ne tiek iš vidinio poreikio, kiek jausdami galimybę prisidurti kad ir nedidelius priedus šalia savo gana kuklių atlyginimų.

Pertvarkytoje Lietuvos mokslo institucijų struktūroje svarbi vieta tenka Lietuvos mokslo tarybai - tai LMS kūdikis. Lygiai taip pat - Mokslo ir studijų įstatymo inicijavimas ir jo kūrimas. Pasak B. Kuzmicko, tai galbūt ir yra didžiausias LMS įnašas. Be LMS iniciatyvos, tikriausiai nebūtų pertvarkyta mokslo laipsnių ir pedagoginių vardų sistema, nostrifikuoti diplomai.

Taigi nuo LMS iniciatyvų prasidėjo daugelis dalykų, kuriais šiuo metu remiasi šalies mokslo sistema. Ne visas idėjas ir keltas užduotis pavyko įgyvendinti. Siekta kurti mokslo finansavimo sistemą, kuri patenkintų didėjančias mokslo reikmes ir koordinuotų įvairius lėšų gavimo būdus iš valstybės biudžeto, sutarčių pagrindu ir kt. Regis, šioje srityje vaizdas šiuo metu atrodo prasčiausiai.

Laikui bėgant LMS sugebėjimai veikti šalies mokslo politiką silpo - ir gal ne vien dėl šios organizacijos kaltės. Vis labiau reiškėsi ir atkaklus nenoras šalyje ką nors keisti. Net kai kurie mokslininkai, kurie tuo metu užėmė įtakingą padėtį, murmėjo: LMS griaunanti mokslą, daug prigadinusi… Juk būta ir tokios pozicijos.

Viena idėja mirė vos užgimusi. 1989 m. į Vilnių buvo atvažiavę Latvijos ir Estijos mokslo sąjungų aktyvieji nariai, įkurta Baltijos valstybių mokslininkų sąjungų asociacija “Balticum”. Antro didesnio asociacijos narių suėjimo nebuvo, nors Šiauliuose ir Rygoje vyko daliniai renginiai. Tas bendradarbiavimas išblėso, matyt, ir todėl, kad kiekvienos šių valstybių mokslininkų sąjunga pasuko savitu keliu. Latvijoje nuėjo su oficialiuoju instituciniu mokslu, Estijoje skilo į dvi dalis ir galop nunyko. Bent jau žurnalo “Revue Baltique” redkolegijos narys estas prof. Rein Ruutsoo apie Estijos mokslininkų sąjungą B. Kuzmickui nieko aiškaus taip ir negalėjo pasakyti.

B. Kuzmickas trumpai apibūdino ir LMS leidinius. “Revue Baltique”, kurio vyriausiasis redaktorius yra jis pats, nelengvai gyvuoja, bet vis tiek eina į pasaulį. Juo vis daugiau domimasi kai kuriose užsienio šalyse. Viename JAV universitete net politologijos darbai rašomi, remiantis šio žurnalo publikacijomis. Tad reikėtų stengtis žurnalą išlaikyti ir tam yra neblogų galimybių.

Apie mūsų laikraštį pacituosime pasakytuosius prof. B. Kuzmicko žodžius: “Mokslo Lietuva” - iš tikro mūsų kūdikis, džiugu ir galima tik pasididžiuoti, kad nepaisant visų kilimų ir smukimų, laikraštis užima tvirtą vietą, reikalingas mokslo visuomenei ir turbūt atlieka ne tik informacinį, bet ir koordinuojantį bei centralizuojantį mokslo veiklos vaidmenį”.

Klausimų daugiau negu atsakymų

Savo ruožtu ir LMS steigėjai savo pirmajam pirmininkui pabėrė tiek klausimų, kad į visus bent kiek patenkinamus atsakymus sunku rasti. Lietuvos studijų ir mokslo institucijų senatų (tarybų) pirmininkų konferencijos prezidentą habil. dr. Bronių Kaulakį (ir ne jį vieną) jaudino tai, kad Lietuvoje moksliniai tyrimai finansuojami tris kartus mažiau negu turėtų būti. Seime, Vyriausybėje įsitvirtinusi nuostata, kad nesutaria pačios už mokslą ir studijas atsakingos institucijos. Jeigu nesusikalba patys mokslininkai, tai kam juos finansuoti…

Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektoriui prof. habil. dr. Edmundui Zavadskui atrodo nenormalu, kai civilizuotoje valstybėje (reikia manyti, kad tokia esame) profesorius “ant popieriaus” gauna 2,2 tūkst. Lt per mėnesį, o valdininkas - tiek į rankas. Kažin ar rasime kitą valstybę, kurioje profesorius gautų mažiau už valdininką.

Lietuvos mokslo tarybos patarėjas dr. Jonas Puodžius pastebi: čia buvo išvardyti dideli LMS darbai, bet visi jie buvo pradėti neartoje dirvoje. Gal LMS dabar reikėtų keisti taktiką ir užsiimti tegu tik vienu, bet išties reikšmingu darbu - gal tada LMS balsas bus geriau girdimas?

Puslaidininkių fizikos instituto direktorius prof. habil. dr. Steponas Ašmontas stebėjosi, kodėl LMS negauna iš valstybės bent mažos dalies to finansavimo, kurį gauna Lietuvos MA ar Rašytojų sąjunga. Todėl MA galinti organizuoti daugybė renginių – pakanka apie juos perskaityti kad ir “Mokslo Lietuvoje”.

B. Kuzmickas, pripažinęs, kad mokslas ir švietimas valstybėje per mažai finansuojami, atkreipė dėmesį, jog mūsų mokslininkai ir kultūros žmonės nelabai moka pasinaudoti įvairių fondų teikiamomis galimybėmis.

Opi sritis – protų “nutekėjimas” iš Lietuvos. Dalis gabių žmonių išvyksta ketindami grįžti, o kiti – nenusiteikę grįžti. Į tuos dalykus turi būti atsižvelgiama, sprendžiant mokslo biudžetinio finansavimo klausimus. LMS ir “Mokslo Lietuva”, pasak B. Kuzmicko, turi nuolat šias problemas kelti, kad Vyriausybė šiuos mokslo visuomenės poreikius nuolat jaustų.

Reikia gerai apgalvoti ir nuspręsti, kokiose srityse LMS galėtų veikti mokslo politiką, atitinkamų įstatymų rengimą ar stiprindama mokslininkų tarptautinio bendradarbiavimo ryšius. Vadinasi, LMS veiklos programą reikėtų koreguoti, siaurinti uždavinius, atrasti savo veiksmingo veikimo nišą. Labai svarbu, kad nebūdama prisirišusi prie vienos kurios nors srities institucijų, LMS skatintų apskritai kūrybiškumo pradų raišką.

Bet visam tam reikia turėti laisvų galvų, kurioms netektų rūpintis tik kasdiene duona.

Dabartis ir ateities vizijos

Jei kūrimosi pradžioje svarbiausia veiklos kryptis buvo mokslo reforma ir jo plėtra, politinių nuostatų įtvirtinimas, tai dabar visi aktyviausi LMS kūrėjai pasklidę po įvairiausias institucijas, pradedant Seimu ir baigiant paprasta mokslo instituto laboratorija. Todėl ir LMS vaidmuo objektyviai pakitęs, jos nariai reiškiasi mokslo ir studijų reguliavimo ir savireguliavimo institucijose, kasdienėje mokslo darbuotojų veikloje.

Šiuo metu LMS įregistruota kaip mokslo draugijų ir atskirų mokslininkų asociacija. Nariai – juridiniai asmenys – yra LMS skyriai, kurie ir sudaro šios organizacijos veikimo pagrindą. Tie skyriai įsikūrę įvairiose mokslo ir studijų institucijose, dalis jų orientuojasi į gana specifinę mokslo veiklą.

Štai Šiaulių universitete - dar tik 1,5 metų veikiančioje naujoje aukštojoje mokykloje - įsikūręs LMS skyrius “Salduvė”. Tai labiau profsąjunginio pobūdžio darinys, kuris turi sukaupęs gražios patirties, kaip galima rūpintis turiningu mokslininkų laisvalaikiu, pažintinėmis kelionėmis į užsienio šalis, socialiniais ir kt. reikalais. Būtent “Salduvės” nariai parodė gražią iniciatyvą ir parengė Mokslininko etikos kodeksą. (Mokslo visuomenės “teismui” šis kodeksas paskelbtas ML š. m. Nr. 8.) Dabar LMS įgaus tvirtą pagrindą svarstyti ir vertinti nesusipratimus ir konfliktus, kurie iškyla mokslo visuomenės viduje.

VGTU įsikūręs vienas pagrindinių LMS skyrių – “Technika”. Skyrius atlieka nemažai užsakomųjų darbų, vadinasi, svariai paremia ir LMS veiklą. Prie Puslaidininkių fizikos instituto veikia “Vionika”. Šio skyriaus aktyvi visuomeninė pozicija įvairiais mokslo reformos klausimais atsispindi ir ML puslapiuose. Gyvūnų ekologijos skyrius gal ir labiau specializuotos tematikos, tačiau būtent jo iniciatyva naujai parengti LMS fondo nuostatai, o ateityje, matyt, pasireikš naujomis veiklos formomis. Skyrius “Termo”, įsikūręs prie Termoizoliacijos instituto, atlieka bene daugiausia technologinio pobūdžio darbų. Skyrius “Botanika” savo uždirbtas lėšas skiria konferencijų, seminarų organizavimui, skatina savo narių mokslinę kūrybinę veiklą.

Gaila, bet sumažėjo “Kardiologijos” aktyvumas. Šis skyrius labai energingai reiškėsi mokslo, ypač medicinos, reformos veikloje, nustatant šios srities santykius su valstybės reguliavimo institucija ir pan.

Šį pavasarį įkurtas Jaunųjų mokslininkų skyrius. Beje, paties jaunimo iniciatyva. Jaunaisiais mokslininkais niekas nesirūpina, jų materialinė padėtis skurdi. Netenka stebėtis, kad tik vienas kitas “keistuolis” dar linkęs atsidėti mokslui. Regis, ir jaunieji mokslininkai pradeda suvokti, kad pavienių asmenų bendravimas su valdžios institucijomis nieko gero neduos. LMS sutiko remti jaunimą.

1995 m. po LMS “sparnu” pradėjo veikti Mokslininkų sąjungos institutas. Siekta didesnio mokslininkų veiklos savarankiškumo, ypač sudarant sutartis užsakomiesiems tyrimams su ūkio subjektais ir mokslininkais. Institutas atlieka užsakomųjų darbų už 0,5 mln. Lt metams. Ieškodamas kitų finansavimo šaltinių institutas parengė projektą, gavo UNESCO paramą ir dabar koordinuoja Lietuvos nacionalinės Saulės programos kūrimo projektą. MSI įrodė, jog pajėgus kontroliuoti, derinti ir kitų mokslo institucijų veiklą, kuria siekiama plėsti atsinaujinančių energijos šaltinių tyrimus. Gegužės 21 d. vyks šiems dalykams skirta pirmoji nacionalinė konferencija, kuri turėtų teikti impulsą ir šių technologijų tolesnei plėtrai šalyje. Vis labiau pripažįstamas ir MSI direktoriaus, Saulės programos kūrimo projekto vadovo habil. dr. Stepono Janušonio autoritetas šiose srityse.

Prie MSI veikia Informacinis centras, kuris siekia sukurti kompiuterinius tinklus tarp įvairių institucijų. Centras užsiima elektronine leidyba, atlieka taip pat ir šalies kultūros paveldo kompiuterizavimo darbus. Jau pradėjo UNESCO projektą, kurio uždavinys - lietuvių literatūros klasikų svarbiausius kūrinius įrašyti į skaitmeninės informacijos laikmenas.

Kaip vieną svarbiausių LMS veiklos sričių, pirmininkas išskyrė leidybą. Daug pastangų įdėta, kad gyvuotų vienintelis šalyje mokslininkų laikraštis – “Mokslo Lietuva”. Meno kūrėjai, kultūros žmonės turi bene 4 savaitraščius. Valstybės parama “Mokslo Lietuvai” per Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą nėra pakankama, tačiau netgi tokios paramos laikraštis nesulaukia iš mokslo ir studijų institucijų, kurios turėtų būti labiausiai suinteresuotos jį turėti.

Kol kas tuščias LMS mokslo fondas – pastaruoju metu visos lėšos buvo skirtus LMS patalpų remontui. Panašūs kitų kūrybinių organizacijų fondai gauna paramą iš valstybės biudžeto. Tačiau LMS, nors ir turėdama kūrybinės organizacijos statusą ligi šiol tokios paramos negaudavo.

LMS pirmininkas taip pat atkreipė dėmesį į per didelę konkurenciją, kuri iškyla tarp įvairių mokslo institucijų. Juk mokslas, kaip visuomeninės veiklos sritis, turi išsikovoti deramą vietą valstybėje tarp kitų veiklos sričių. Todėl labai svarbu pastangas telkti, o ne skaidyti.