Kaip pavyko įtikinti Lietuvos-Italijos dvišalio fondo vadovus skirti lėšų Biotechnologijos instituto Genų inžinerijos mokomosios laboratorijos steigimui?
Buvome atkaklūs stengdamiesi tų lėšų gauti. Klausimo likimas buvo svarstomas Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje, o prieš tai - Švietimo ir mokslo ministerijoje. Įtikinti buvo nelengva, bet pavyko. Fondas skyrė lėšų švietimo tikslams, tam, kad galėtume dėstyti įvairių aukštųjų mokyklų studentams genų inžinerijos dalykus ir kitas naujausias technologijas. Fondas mums skyrė 360 tūkst. Lt. Žinoma, to buvo per maža numatytai įrangai įsigyti ir darbams atlikti. Todėl dalį lėšų, pvz., baldams, kai kuriai aparatūrai pirkti, skyrėme iš instituto biudžeto.

Be to, parėmė AB “Fermentas”. Ši firma, kuri, beje, išsirutuliojo iš Biotechnologijos instituto, teikia mums įvairiausius reagentus, laboratorines medžiagas, be kurių ir geriausia aparatūra stovėtų be darbo.

Kokia įranga aprūpinta naujoji Genų inžinerijos laboratorija, kokia jos vertė?
Laboratoriją sudaro eksperimentinių darbų patalpa, šalia esanti auditorija bei nedidelė studentams skirta patalpa, kur stovi kompiuteris, yra rūbinė, ir studentai gali aprašinėti savo darbus, diskutuoti. Laboratorijoje yra DNR sekvenavimo, elektroforezės, gelių dokumentavimo sistema, centrifūgos ir kita aparatūra. Už instituto lėšas pastatėme spektrofotometra, distiliavimo aparatą, laminarinį boksą, traukos spintas ir kt. būtiniausius įrenginius. Visa laboratorijos įranga vertintina apie 0,5 mln. Lt.

Institute laboratorinius darbus atlieka net keturių universitetų studentai. Ar nuolatinis jų šurmuliavimas nevargina instituto darbuotojų?
Dalyvaujame studijų procese. Ligi šiol studentai atlikdavo praktikos darbus tiesiog mūsų darbo laboratorijose. Žinoma, buvo daug nepatogumų. Jeigu į laboratoriją, skirtą 4-5 žmonių darbui, ateidavo 15 studentų, tai nei normalus darbas, nei mokymas tokiomis sąlygomis buvo neįmanomas. Dabar turime parengtas darbo vietas 15 žmonių.

Be to, nors Biotechnologijos institutas ir nedidelis, bet 12 mūsų darbuotojų skaito paskaitas VU, VGTU, VDU, KTU, taigi visose tose aukštosiose mokyklose, kurių studentus mokysime ir naujojoje laboratorijoje.

Tikriausiai dalis studentų, baigę universitetą, dirbs Biotechnologijos institute?
Instituto galimybės ribotos. Praėjusiais metais priėmėme tik 6 naujus darbuotojus - asistentus, doktorantus. O biologijos specialybę kasmet baigia gerokai daugiau žmonių.

Ar gaus darbo biologai? Gal keturiuose universitetuose jų parengiama per daug?
Genų inžinerijos metodai neabejotinai vis giliau skverbsis į įvairias gyvenimo sritis - mediciną, žemės ūkį, vis plačiau bus taikomi analitiniai metodai. Todėl darbo, taip pat ir biologams, turėtų pakakti.

Ir visgi tam tikros abejonės kyla. Ar gerai Lietuvoje palaikomas ryšys tarp aukštųjų mokyklų ir tų gyvenimo sričių, kuriose biologai, biotechnologai ar bioinžinieriai galėtų tikėtis darbo?
Tas ryšys formuojasi natūraliai, bet man sunku pasakyti, ar jis pakankamas. Naujais moderniosios biologijos pasiekimais labai domisi įvairių sričių, pvz., žemės ūkio specialistai. Turėjome užklausimų iš Žemdirbystės instituto Dotnuvoje, turime medikų nefrologų užklausimų. Naudodamiesi genų inžinerijos galimybėmis jie norėtų praplėsti savo žinias ir galimybes. Birželio mėn. į Vilnių suvažiuos nefrologai iš Rytų Europos valstybių, vyks ir praktiniai užsiėmimai, kai kurie numatyti Biotechnologijos institute ir būtent šioje Genų inžinerijos mokomojoje laboratorijoje. Šalia esančioje auditorijoje vyks paskaitos.

Buvo domimasi, ar galima būtų šią laboratoriją pritaikyti ir biologijos mokytojų kvalifikacijai kelti. Tai tik vienas kitas faktas, rodantis, kaip tas ryšys tarp įvairių mokslo ir gyvenimo sričių formuojasi.

Tarp mokslo žmonių paplitusi nuomonė, kad kas jau kas, o Biotechnologijos institutas verčiasi kuo puikiausiai, gyvena pasiturinčiai – jeigu taip galima pasakyti apie institutą.
Iš tikrųjų verčiamės gana sunkiai. Gauname tą patį vidutiniškai apskaičiuotą finansavimą kaip ir kiti šalies mokslo institutai. Teisybė, ne taip jau mažai sugebame užsidirbti ar gauti kaip grantus iš Europos Bendrijos, H. Hjūzo medicinos instituto, “Volkswagen” kompanijos fondo. Štai užsienio grantus gauna S. Klimašauskas, K. Sasnauskas, V.Šikšnys, P.Stakėnas, G.Žvirblis ir kt. Tas lėšas mokslininkai panaudoja savo tyrimų išlaidoms padengti. Grantai nuo kontraktų tuo ir skiriasi, kad teikiami negrąžinamai. Tiesa, teikėjai reikalauja ataskaitų, iš kurių turi būti matoma, jog darbai padaryti, o pinigai išleisti pagal paskirtį.

Dalį lėšų užsidirbame pagal kontraktus. Štai vieną kontraktą esame pasirašę su Marburgo universiteto Imunologijos institutu Vokietijoje. Taigi lėšų gauname ir už padarytus darbus. Jeigu institutui ir sekasi, tai tik darbuotojų darbštumo, intensyvių paieškų dėka.