Prof. habil. dr. Česlovas Mančinskas

“Dr. sc. J. Matulio habilitacijos reikalai.

1. Skaitomas “Specialinės komisijos, susidedančios iš prof. V. Čepinskio, prof. A. Purėno, doc. P. Brazdžiūno, raportas Matematikos – gamtos fakultetui apie daktaro J. Matulio darbą “Weigerto efektas ir fotocheminiai procesai sidabro halogenidų želatinoje”.

Matulio habilitacijos darbas yra tęsinys jo disertacijos daktaro laipsniui įsigyti ir liečia fotodichroizmą sidabro halogenidų želatinoje. Dalykas tas, kad Weigerto efektas visų pirma buvo pastebėtas sidabro halogenidų želatinos sluoksniuose. Bet čia tarp įvairių tyrinėtojų gautų rezultatų ir pareikštų nuomonių pasireiškė daug prieštaravimų. Taigi tiems prieštaravimams prašalinti yra reikalingi tolimesni tikslūs bandymai. (...)

Svarbiausiuoju rezultatu tenka laikyti Matulio analizais nustatytą faktą, kad ultravioletinėje ar net violetinėje šviesoje pajuodavusiuose sidabro chlorido želatinos sluoksniuose su chloro ionų pertekliumi, apšviečiant tuos sluoksnius tamsiai raudona šviesa, mažėja metalinio sidabro kiekis. Tuo būdu Matulis pirmas tiesioginiais analizais parėmė Lüppo-Cramerio Herschelio efekto teoriją. (…)

Darbas iš anksto savistoviai sugalvotas ir savistoviai atliktas. Darbas rimtas ir sudaro vertingą indėlį į fotochemijos mokslą. Todėl Komisija siūlo fakultetui leisti Matuliui habilituotis ir paskirti viešą Matulio paskaitą su diskusijomis š. m. kovo mėn. 3 dieną 1 valandą Fizikos ir Chemijos instituto Fizikos auditorijoje. 1936-II.6. Kaunas. Komisijos pirmininkas. Nariai. A. Purėnas, V. Čepinskis, P. Brazdžiūnas.”

Fakulteto taryba vienbalsiai pritarė Specialinės komisijos siūlymui, nutarė leisti dr. J. Matuliui habilituotis ir skyrė viešą paskaitą su diskusijomis š. m. kovo 3 d. 12 val. 30 min. Fizikos ir Chemijos instituto Fizikos auditorijoje”.

VDU Matematikos – gamtos fakulteto tarybos posėdžio, įvykusio 1936 m. kovo 3 d., protokole Nr. 88/281 rašoma:

“Viešoji dalis.
Dr. sc. J. Matulio habilitacija

1. Einant fakulteto tarybos š. m. vasario mėn. 18 d. nutarimu Fizinės chemijos katedros vyr. as. dr. sc. J. Matuliui buvo leista habilituotis ir viešajai paskaitai buvo skirta š. m. kovo mėn. 3 d.

Atsižvelgiant į Fakulteto tarybos priimtą ir Senato patvirtintą habilitacijos tvarką, šiai 1936 m. kovo mėn. 3 d. buvo skelbtas viešas Fakulteto tarybos posėdis Fizikos ir Chemijos instituto Fizikos auditorijoje.

Habilitantas suglaustai per 40 minučių išdėstė savo habilitacijos darbo “Weigerto efektas ir fotocheminiai procesai sidabro halogenidų želatinoje” pagrindus.

Po doktoranto žodžio kalbėjo Fakulteto tarybos skirti oponentai, habilitaciją tyrusios komisijos nariai, komisijos nustatyta eile: pirmas komisijos pirmininkas prof. V. Čepinskis, paskui prof. A. Purėnas ir doc. P. Brazdžiūnas.

Prof. V. Čepinskio kritinės pastabos dėl dr. J. Matulio habilitacijos:

“J. Matulio habilitacijos darbas “Weigerto efektas ir fotocheminiai procesai sidabro halogenidų želatinoje” man imponuoja savo rimtu mokslingumu. Matulio disertacijos daktaro laipsniui įgyti darbo turinį sudaro fotodichronizmo tyrinėjimai dažų želatinos ir holodiumo sluoksniuose, ir tų tyrinėjimų svarbiausias rezultatas - tai Matulio nustatytas faktas, kad fotodichronizmo pagrindą sudaro fotocheminiai procesai (...).

Habilitantas atsakė į oponentų iškeltas mintis. Oponentai paaiškinimais pasitenkino.”

Uždaroji dalis

Išklausiusi specialinės komisijos pranešimą: “Komisija randa darbą rimtu indėliu į mokslą. Pats pranešimas buvo padarytas nepaprastai gražiai ir aiškiai. Atsakymai į pastatytus klausimus rodo didelę habilitanto erudiciją ir aiškų galvojimą. Todėl komisija vienbalsiai siūlo suteikti habilitantui venia legendi. V. Čepinskis, A. Purėnas, P. Brazdžiūnas”. Taryba, slaptai balsuodama, visais šešiolika balsų pasisakė už šią komisijos rezoliuciją.

Atseit Fizinės chemijos katedros vyr. asistentui daktarui Juozui Matuliui suteikiamas privatdocento titulas.

Be to, taryba pavedė dekanui padaryti žygių, kad p. Švietimo Ministeris patvirtintų dr. sc. J. Matuliui suteiktąjį privatdocento titulą”.

Taip buvo ginamos habilitacijos tarpukario Lietuvoje. Tokių faktų galima būtų pateikti daug ir iš daugelio VDU fakultetų.

Kartu norėtume laikraščio “Mokslo Lietuva” skaitytojams paaiškinti, kaip iš tikrųjų buvo su antrąja dr. A. Žvirono disertacija.

VDU Matematikos-gamtos fakulteto tarybos posėdžio, įvykusio 1934 m. spalio 23 d., protokole Nr. 64/247 rašoma:

“Gautas dr. A. Žvirono pareiškimas.

1. Pateikdamas darbą “Gyvojo sidabro rezonanso 2537 A0 linijos hiperfeinstruktūros Zeemano efektas”, Fizikos katedros vyr. asistentas dr. A. Žvironas prašo leisti jam habilituotis. (…)

Eidama Fizikų ir chemikų komisijos pasiūlymu Fakulteto taryba šiam klausimui išspręsti išrinko komisiją iš prof. Ig. Končiaus, doc. P. Brazdžiūno ir prof. K. Sleževičiaus, pavesdama prof. Ig. Končiui pirmininkauti jai”. Matematikos – gamtos fakulteto tarybos 1934 m. lapkričio 6 d. posėdyje ši komisija pateikė pranešimą dėl A. Žvirono habilitacijos darbo teigiamo įvertinimo ir pasiūlė jį tarybai priimti gynimui. 1934 m. lapkričio 27 d. įvyko A. Žvirono habilitacijos darbo gynimas. Į viešą tarybos posėdį taip pat buvo pakviesti ir Technikos fakulteto profesoriai bei specialistai. Be oficialiųjų oponentų, posėdyje dar kalbėjo prof. V. Čepinskis. Uždarame tarybos posėdyje slaptu balsavimu buvo priimta (15 balsų už, 1 susilaikė) tokia rezoliucija: “Habilitantas dr. A. Žvironas sklandžiai išdėstė darbo esmę, metodą, duomenų vertinimą, sumaniai atrėmė padarytus priekaištus, išsamiai atsakė į pastatytus klausimus ir parodė gilią erudiciją. Jis visiškai susigyvenęs su habilitacijos darbo tema ir visai laisvai valdo habilitaciją liečiančius klausimus. Komisija siūlo suteikti habilitantui venia legendi (privatdocento titulą)”.

Taip dokumentai byloja apie antrąją dr. A. Žvirono daktaro disertaciją.

Manytume, jog tarpukaryje sukauptas istorinis patyrimas habilitacijų gynimo srityje turi didžiulę išliekamąją vertę. To meto mokslo darbų kokybės reikalavimai, pati gynimo tvarka ir daugelis kitų dalykų neprarado savo aktualumo ir dabartiniu metu.