Programoje – hidroenergijos naudojimas

Vytautas Kundrotas

Atsinaujinantys energijos ištekliai saulė, vėjas, vanduo - labai ekologiški. Saulė ir vėjas papildo vienas kitą - jei yra saulė, tai dažniausiai nėra vėjo, jei nėra saulės, tai dažnai yra vėjas. Saulės-vėjo energijos komplektas būtų gana patogus, jei ne palyginti vis dėlto nedidelė jo teikiama energija, be to, priklausanti nuo metų, paros pokyčių.

Kiek kitaip tektų kalbėti apie vandens tėkmę. Ji labiau patikima, didesne jėga gamina energiją.

Hidroenergetikų pasitarime svarbiausias buvo Lietuvos MA nario korespondento prof. habil. dr. J. Burneikio, populiarios knygutės “Mažosios hidroenergetikos panaudojimo galimybės Lietuvoje” autoriaus, pranešimas. Profesorius pristatė hidroenergijos racionalaus naudojimo Lietuvoje projektą.

Pirmiausia, sakė pranešėjas, hidroenergija, kaip nacionalinis, švarus ir atsinaujinantis energijos šaltinis, turėtų būti panaudojama labiau negu iki šiol. Lietuvoje elektros energijos suvartojama 15 mlrd. kWh per metus, jos tam tikrą dalį sudaro hidroenergija. Svarbu būtų aptarti didelių hidroelektrinių prie Nemuno, Neries naudojimo galimybes, tačiau tenka atitinkamą dėmesį skirti ir nedidelėms, iki 10 kW galios elektrinėms. Jų energija, tiesa, santykinai brangi, tačiau per tam tikrą laiką vis dėlto atsiperka. Tokios elektrinės bus statomos tinkamose ir leistinose upių juostose. Vėliau diskusijoje prof. J. Burneikis pateikė ir tokius duomenis - visiškai panaudojus visas nedideles upes (be Nemuno ir Neries), galima gauti apie 500 mln. kWh hidroenergijos per metus. Palyginimui - Kauno hidroelektrinė gamina 350 mln. kWh.

Prof. J. Burneikis kalbėjo, kad hidroenergijos naudojimo galimybės nustatomos pagal ekonominius-ekologinius kriterijus. Būtina Vyriausybės politika, kurią vykdant būtų apibrėžtos kompleksinio vandens išteklių naudojimo galimybės, pagal hidroenergetikos parametrus klasifikuojamos upės, nustatoma, kaip turėtų būti optimizuojamos statybos vietos, rinka aprūpinama hidroenergetikos įranga. Paskaičiuota, kad Lietuvoje, jau parengtose vietose, galima būtų įrengti apie 130 nedidelių elektrinių.

Saulės, vėjo, vandens energijos kaina nevienoda. Prof. J. Burneikis pateikė duomenų apie hidroenergiją - 100 kW galios jėgainėje 1 kW kainuoja apie 1,5 tūkst. dolerių. Pranešime profesorius kalbėjo ir apie hidroenergetikos teisinius – teisinių dokumentų rengimo, mokymo – programų rengimo klausimus.

Aptarime dalyvavę akcinių bendrovių atstovai siekė išsiaiškinti, kaip projektas turėtų įveikti nuotolį nuo mokslo iki statybos, projektuotojų ir užsakovų santykius. Aplinkos ministerijos atstovas sakė, kad į kai kuriuos klausimus atsakyti nelabai galima dėl to, kad Lietuvoje nėra generalinės ūkio augimo perspektyvos schemos.

Nacionalinė saulės programa bus sudaryta rugsėjo mėnesį. Aptarimo dalyviai sakė, kad nereikėtų užmiršti kraštovaizdžio - keliaujantiems po Lietuvą įdomu būtų pamatyti gražiai įrengtas elektrines. Programoje, dalyvių nuomone, turi būti pažymėta, kad reikėtų naudoti lietuviškus įrenginius, tai paskatintų nedidelių elektrinių statybas.

Tiek vėjas, tiek vanduo suka įrenginio veleną, kuris magnetiniu lauku gamina elektrą, tačiau vėjo, kaip ir saulės, yra visur, bet ne visuomet, vandens – ne visur, tačiau kai yra, tai visuomet, jei neskaitysime sezonų kaitos atskirų atvejų. Vanduo veleną slegia stipriau, atitinkamai pagaminama ir elektros energijos. Taigi nepriklausomai nuo vienokių ar kitokių optimistinių prognozių, skelbiančių saulės, vėjo naudojimo galimybes, vandens energija tebeturi turbūt didžiausią atsinaujinančios energijos ateitį.