Gediminas Zemlickas

Treniruojant informacinių greitkelių žaidėjus

Švietimo reikalams labai smarkiai pasitarnauti gali informatikos mokymas. Informatika, programinių priemonių taikymas pagerina mokymo kokybę. Daugialypės (multimedia) terpės gali nepaprastai pagerinti ir paspartinti mokymo procesus mokant chemijos, fizikos ir daugelio kitų dalykų. AB “Alna” turi anglų kalbos mokymo programą “My first English”, kuri nemokantiems skaityti ir rašyti vaikams žaidimo būdu padeda mokytis anglų kalbos.

Mokymo kokybę turėtų pagerinti distancinio mokymo metodai, jau taikomi ir Lietuvoje. Jais remiantis galima klausytis užsienio mokslo ar mokymo centrų kursų, kurių šiuo metu savo šalyje neturime, gali labai praversti rengiant taip pat ir informatikos specialistus. Jų trūksta (30-40 proc.) beveik visose šalyse, sunku sulaikyti ir Lietuvoje.

V. Milaknis priminė ir piliečiams labai aktualų bendravimo su valstybe, jos institucijomis klausimą. Informacinė visuomenė – tai atvira visuomenė ir valstybė, tačiau to atvirumo principus Lietuvoje dar reikia sukurti, įgyvendinti ir nuolat tobulinti. Piliečiai turi gauti visą rūpimą informaciją, pradedant nuo įstatyminių duomenų bazių. Tai gyventojų aptarnavimo sritis. Prireikus vairuotojo pažymėjimo, licencijos ar kito dokumento kai kuriose šalyse pilietis pasinaudoja elektroninio informacinio kiosko ar kitos atviros darbo vietos paslaugomis – gauna būtiną pagalbą.

Šiuo metu Vilniaus centriniame pašte kartu su darbo birža sukurta sistema, kur kompiuteriu gali pasinaudoti bedarbis ir gauti žinių apie darbo vietas, sąlygas, pašalpas ir pan. Besidominčiam neprireikia valdininkų tarpininkavimo. Tokie informaciniai kioskai ateityje veiks miestų savivaldos institucijose ir įstaigose. Kultūros srityje taip pat jau sukurta nemažai informacinių sistemų – elektroninės bibliotekos, kalbų, technologijų, žodynų, turizmo informacijos, kultūros paveldo.

Pasak kalbėtojo, Lietuvoje gana prastai funkcionuoja valstybės pagrindinės informacinės sistemos – mokesčių, ligonių kasų, pasienio tarnybų ir t. t. Tai labai svarbios sistemos, kurios tvarkomos toli gražu nekokybiškai. Nėra bendros jų kūrimo koncepcijos, nors turėtų funkcionuoti per valstybės registrus. Tai vienas iš civilizuotos valstybės požymių. Deja, tie valstybės registrai taip pat tvarkomi nekokybiškai. Gyventojų registro duomenis pamėginus palyginti su ligonių kasų duomenimis, pasirodė, jog 20 proc. informacijos neatitinka tikrovės – iškraipyta. O juk kalbame apie vieną svarbiausių valstybės registrų, kurio duomenys naudojami įvairiausiems tikslams.

Vis dar neturime gyventojų elektroninių kortelių. Daugelyje valstybių į tas korteles įrašomi socialinio draudimo, ligonių kasos, asmens gydymo ir kiti duomenys. Lietuvoje vis dar nesutariama net dėl tų kortelių paskirties: ar tai bus mokėjimo, o gal tik informacinė priemonė? Aišku, ne informatikai turi nuspręsti, kokias elektronines korteles kursime. Tačiau būtent informatikus jaudina tai, kad tas ir kitas informacines sistemas gali tekti kurti paskubomis. Staiga bus paskelbtas konkursas, keletas informatikų iš kažkur nusičiups atitinkamos medžiagos… O kur darbų tiriamoji fazė? Pagal Europos Sąjungos reikalavimus turi būti panaudota tarptautinė patirtis, bet dirbant priešokiais tinka priežodis: skubos naudą – velniai gaudo. Pagal diletantiškai suformuluotus reikalavimus tokiuose projektuose dalyvauti savo darbą gerbiantiems informatikams būna net nesolidu. Tai tik valstybės lėšų švaistymas.

Mūsų valstybės institucijų, organizacijų tinklalapiai – taip pat valstybės kultūros dalis. Lietuva labai atsilieka nuo kitų šalių teikdama net elementariausias žinias – kas yra mūsų valstybė, kokios jos institucijos, kaip į jas kreiptis, kas jų vadovai ir pan. Žodžiu, šalies vizitinė kortelė nesutvarkyta. Reikėtų ir leidinio, kuris padėtų formuoti mūsų valstybės, organizacijos įvaizdį.

Labai didelė problema – duomenų saugumas nacionalinėse informacinėse sistemose. Kyla įtarimas, kad tie duomenys nepakankamai apsaugoti fiziškai, kartais net nekopijuojami. V. Milaknis priminė faktą, kai ne itin seniai pradingo vienos garbingos organizacijos duomenys (kelerių metų). Pasirodo, jog nebuvo padaryta tų duomenų net kopijų. Laimei, vėliau viena privati firma atkūrė tuos valstybės registro duomenis. Skamba kaip anekdotas. Kartu tai akivaizdus faktas, rodantis, kaip esame pažeidžiami – įmonių ir organizacijų duomenys prieinami privačioms firmoms.