Doc. Gintautas Mažeikis

Tautodailės tyrinėjimams centre vadovauja menotyrininkas prof. habil. dr V. Rimkus. Jis neseniai paskelbė gausiai iliustruotą monografiją “Tautodailė Šiauliuose” (1998), kur išdėstė aktyvaus bendravimo ir bendradarbiavimo su Šiaulių krašto tautodailininkais patyrimą, pastebėjimus, kritines pastabas. Jau keletą dešimtmečių plėtodamas tautodailės tyrinėjimus, jis sukaupė labai daug dokumentinės medžiagos. Todėl KAC nuo pirmųjų dienų ėmėsi šią medžiagą klasifikuoti, archyvuoti. Analogišką darbą atlieka ir “Aušros” muziejus. Prof. V. Rimkus savo darbuose nagrinėja pačią įvairiausią tautodailę: kalvių, mezgėjų, skulptorių, liaudies tapytojų darbus, kapinių ir Kryžių kalno kryžius, bažnyčių varpus, įrašus juose. Renka krašto tautodailininkų biografijas, padeda sudaryti jų darbų sąrašus ir t.t.

Ekologinės antropologijos, etnoekologijos, istorinės etnologijos temas plėtoja dr. S. Šimaitis. Jo tikslas - aiškinti žmogaus santykių su aplinka ir su savimi visumą, tyrinėti aplinkos poveikį etnoso psichologijai ir kultūrai, nagrinėti kompleksinę sąveiką tarp žmonių ir aplinkos (sinergetinė žmogaus visumos koncepcija, aplinkos psichologija ir filosofija), įvertinant psichosocialinius bei etninius aplinkos suvokimo ir pažinimo aspektus. Be to, jis aktyviai tyrinėja Žagarės, Joniškio apylinkių etnogenezės istoriją, seniausios žemėtvarkos ir religinės pasaulėjautos sąsajas, seniausius krikščionybės paminklus, heraldikos ir ikonų istoriją.

Antropologinės psichologijos temas tyrinėja doc. dr. A. Juodraitis. Jis analizuoja literatūros šaltinius, susijusius su asmenybės raidą lemiančiais bio-socioveiksniais, tyrinėja kultūrinių, ekonominių ir kt. veiksnių sąveikos problemas, ypač akcentuodamas konstitucinių, kultūrinių ir kitokių skirtumų įtaką asmenybės kognityvinio lauko, pirmiausiai elgesio, funkcionavimo pokyčiams. Komplektuoja medžiagą žmonių seksualinio auklėjimo, vaisingumo tradicijų bei apeigų, nusikalstamumo klasifikavimo bei baudimo istorijos klausimais. Jis dėsto “Deviantinio elgesio psichologijos” kursą, vadovauja magistro darbams, susijusiems su problemų turinčio jaunimo elgesio tyrinėjimais, nusikalstamumo prevencija, baudžiamųjų valstybės organų humanizacija.

Bendrosios kultūrinės antropologijos studijas, modernių socialinių grupių subkultūrų tyrinėjimus tęsia G. Mažeikis, daugiausia dėmesio skirdamas modernių ir istorinių simbolinių kultūrų tyrimams. Bendrosios kultūrinės antropologijos srityje yra plėtojamos mito ir tautosakos sąsajų studijos, magijos interpretacijos, simbolinio mąstymo konfigūracijų, skirtingų religijų apeigos, ritualų analizės. Padedant Kreitono universiteto (JAV) profesoriams renkama mokomoji antropologinė vaizdo ir garso medžiaga, ruošiamas paskaitų ciklas “Religinė antropologija”, kuriame turėtų būti pateikti šiuolaikinių religijos fenomenų bendri kultūros tyrinėjimai. Kartu atliekamos istorinių ir modernių religinių grupių interpretacijos. Minėtini pasaulietinių simbolinių kultūrų ir religinių kultūrų tyrimai. Iš pasaulietinių objektų tyrinėjami muzikinių grupių gerbėjų pogrindiniai žurnalai “Fanzinai”, gatvių graffiti ir socialinių grupių mentaliteto ryšiai, tatuiruotės ir kiti kūno papuošalai, seksualinių mažumų subkultūros. Kartu su Šiaulių televizijos laida “Zorro” ketinama apie tai parengti televizijos laidų ciklą. Religijos interpretacijose siekiama suteikti archajinėms religijoms ir kultams šiuolaikinę kalbą, adaptuoti pirmykščius mitus, kultus, archajinę simboliką šiuolaikinių psichiatrijos, psichologijos, semiotikos, semantikos, lingvistikos, kultūrologijos ir filosofijos tyrinėjimuose. Siekiama atskleisti archetipinių religinių įvaizdžių manifestacijas šiuolaikiniame socialiniame-politiniame ir kultūriniame gyvenime, pateikti archajinių kultų, magijos ir žiniasklaidos informacinių struktūrų lyginamosios analizės pavyzdžių. Daug dėmesio skiriama šamanizmo studijoms. Jų pagrindu reguliariai rengiami seminarai, skirti neognosticizmo, masonų, alchemijos, istorinės ir moderniosios magijos, astrologijos fenomenams aptarti. Diskutuojama apie Amerikos indėnų kultus, maginius mokymus, renkama lyginamoji medžiaga apie ritualinius papuošalus. Kai kurias iš šių temų G. Mažeikis nagrinėja jau parengtoje spaudai knygoje: “Paraštės: minčių voratinkliai”.

Etnokultūros srityje doktorantė R. Stankuvienė vadovauja vasaros etnografinėms ekspedicijoms Šiaulių apskrityje (Šiaulių, Kelmės, Pakruojo rajonai). Ji ir jos vadovaujami studentai, magistrantai renka medžiagą apie krikštynų, jaunimo brandos apeigas, jaunimo ir kaimynų bendravimo formas, šiuolaikinių vestuvių scenarijus, elgetų ir elgetavimo reiškinio atspalvius, kaimų istorijas (modernusis exempla). Kartu su Šiaulių universiteto televizija rengiamos proginės laidos apie Kūčių, Kalėdų, Velykų ir kitų švenčių papročius, dalyvaujama rengiant pačias šventes. Rengiami seminarai studentams ir magistrantams, pvz.: “Karpiniai Kalėdoms”, “Užgavėnių kaukės” ir t.t.

Be etatinių darbuotojų, doktorantas G. Jankauskas rengia paskaitų ciklą “Garso antropologija”. Tai anksčiau ŠU skaityto spec. kurso “Muzika kaip kultūros fenomenas” rekonstrukcija. Tyrinėja garso panaudojimą archajiniuose kultuose, magijos mokymuose. Chaosas ir Darna (garsinis chaosas ir muzika), garsinių psichotechnikų naudojimas Australijos aborigenų protėvių kulte, Amerikos šamanų mokymuose, induizme, medų-persų religiniuose kultuose, sufizme, Tantra budizme, japonų dzenbudizme ir sintoizme ir t.t. - tai jo interpretacijų sfera. Jis taip pat studijuoja archajinės muzikos panaudojimo galimybes šiuolaikinėje muzikoje, pvz., New Age filosofijoje, elektroninėje, kompiuterinėje muzikoje, multikultūriniuose eksperimentinės muzikos projektuose. Stebi ir analizuoja interkultūrinių tyrinėjimų, etnomuzikologijos programas, kolekcionuoja senovinius Tibeto, Indijos, Kinijos muzikos instrumentus, mokosi jais groti, renka vaizdo ir garso informaciją, bando tai adaptuoti minėtame “Garso antropologijos” paskaitų cikle.

Pagrindinės centro problemos kyla dėl finansų, antropologijos darbuotojų kvalifikacijos ir dėl analogiškų kultūrinės antropologijos tyrinėjimų stokos Lietuvoje. ŠU neturi galimybės materialiai paremti centro, ir visi be išimties renginiai gali vykti tik todėl, kad dalyviai yra geranoriški ir atsiranda rėmėjų. Kita problema yra ta, kad etnologijos, etnografijos, filosofijos, psichologijos darbuotojams nelengva perprasti kultūrinės antropologijos temas. Čia dar yra didelių ir neįsisavintų žinių lankų. Ir dar viena problema - labai dažnai pasitaiko, kad kultūrinės antropologijos mokslo specifika nesuvokiama universitetuose, kultūros įstaigose. Tai taip pat trukdo rengti kultūrinius ir mokslinius projektus.