Kaip teigia istorijos šaltiniai, apie universitetą Šiauliai svajojo jau prieš 70 metų, nuo Lietuvos atplėšus Vilniaus bei Klaipėdos kraštus ir tada Šiauliams tapus antru didžiausiu miestu Lietuvoje. Šiaulių miesto savivaldybė tuo metu universiteto statybai buvo skyrusi žemės sklypą, tačiau šiauliečių lūkesčiams išsipildyti buvo lemta tiktai 1997 m. Teisinis aktas Seime, kuriuo buvo pripažintas universiteto Šiauliuose įkūrimas, turi būti laikomas kaip klaidos atitaisymas, kad tai nebuvo padaryta prieš penkerius, šešerius metus. Vėliausiai įsijungęs į universitetų šeimą, Šiaulių universitetas tiktai dabar išgyvena savo kūrimosi įkarštį: pertvarko savo struktūrą, valdymą, steigia naujas studijų programas, mokslo centrus; tuo tarpu kiti universitetai jau yra gerokai įsibėgėję artindami savo veiklą prie europietiškų standartų.

Struktūra ir valdymas

Šiaulių pedagoginiame institute veikė Kvalifikacijos fakultetas, o KTU Šiaulių politechnikos fakultete Profesinio tobulinimosi centras. Šie du padaliniai buvo reorganizuoti į Kvalifikacijos institutą, kuris veikia fakulteto teisėmis ir rūpinasi ne tik pedagogų, bet ir kitų sričių specialistų kvalifikacijos kėlimu bei perkvalifikavimu. Pirmaisiais jo veiklos metais čia dirba 8 darbuotojai.

Kiti Šiaulių universiteto struktūros pertvarkymai susiję su universiteto administravimo tobulinimu. Pastaraisiais metais aktualia problema tampa moderni universiteto vadyba. Nors atrodo, kad pagausėjęs valdymo aparatas pats sunaudoja nemažai lėšų, tačiau kvalifikuotas valdymas, projektų rengimas, dalyvavimas konkursuose, taip pat vidinių resursų tobulesnis naudojimas teikia ir daug naudos. Laikantis tokios nuostatos, Universitete pirmiausia buvo įsteigtos finansų, informacinių sistemų, studentų reikalų, visuomenės informavimo tarnybos, mokslo skyrius, reorganizuota ūkio tarnyba, užsienio ryšių skyrius, kitoms tarnyboms konkurso būdu buvo išrinkti vadovai, o dėl infrastruktūros valdymo tobulinimo universiteto administracijai buvo skirtas vieno prorektoriaus etatas.

Dabar universitete yra 48 mokomosios ir mokslinės laboratorijos, 12 kompiuterių klasių, 58 specializuotos auditorijos ir kabinetai, biblioteka, 4 fakultetų skaityklos, TV studija, leidykla, botanikos sodas ir kt. Didžiajai daliai pastatų būtinas kapitalinis remontas, restauratorių rankų nesulaukia vienas iš kelių Šiaulių architektūros paminklų – grafo V. Zubovo didžiadvario kompleksas, o buvę Inžinierių namai, kuriuos Šiaulių miesto savivaldybė perdavė universitetui, dar nevisiškai pritaikyti jo poreikiams. Prasčiausia Dailės fakultete, kurio rūmai avariniai, o kitos patalpos išmėtytos beveik visuose Universiteto pastatuose ir bendrabučiuose. Rūpindamiesi patalpomis, įsigijome buvusį “Nuklono” gamyklos administracijos pastatą ir jame įkurdinome naująjį Socialinių mokslų fakultetą. Siekiame, kad kiekvienas Universiteto pastatas turėtų šeimininką.

Pagrindinės universiteto bibliotekos modernizavimo ir plėtros kliūtys - nepakankamas finansavimas ir patalpų stygius. 1030 kv.m. plote saugoma daugiau kaip 350 tūkst. egzempliorių spaudinių, veikia 6 skaityklos su 180 darbo vietų, interneto skaitykla. Aptarnaudama daugiau kaip 5000 skaitytojų, biblioteka intensyviai naudoja kompiuterines technologijas, sėkmingai kuria duomenų bankus, plečia lokalų bibliotekos tinklą. Tačiau bibliotekai reikėtų daugiau patalpų.

Universiteto informacinių sistemų tarnyba parengė daugiau nei 40 kompiuterizuotų darbo vietų. Tarnybos darbuotojai diegia kompleksinę programinę įrangą, palengvinančią universiteto administravimą, moko personalą, prižiūri ir taiso automatizuotas darbo vietas. Jau dabar parengtos programos STUDENTAS, MODULIAI, RATAS, SASK, KVITEXO, materialiųjų vertybių apskaitos, rengiamos STIPENDIJA, BUITIS ir kitos programos. Padidintas universiteto interneto pralaidumas iki 2 MBps, instaliuotos interneto priežiūros ir apsaugos programos. Netrukus universitetas internete bus pristatytas pasauliui. Universiteto fojė įrengtos dvi bendro naudojimo darbo vietos tiems, kurie naudojasi internetu ir turi elektroninį paštą. Elektroniniu paštu ir internetu paslaugos teikiamos mokymo įstaigoms.

Studentų reikmėms atiduotas restauruotas “Studentų kampo” pastatas. Jame įsikūrė Šiaulių universiteto Studentų atstovybė (ŠUSA) ir kitos studentų organizacijos, kai kurie meno kolektyvai

Finansavimas

Ne tik ŠU, bet ir buvęs ŠPI per pastaruosius 10 metų nepaprastųjų lėšų gaudavo tik 30-40 tūkst. Lt per metus. Suprantama, kodėl universiteto pastatai prastesni už kitus, esančius Šiaulių miesto centre. Kad bent trečiaisiais universiteto gyvavimo metais nors dalis pateiktų ŠU remonto projektų būtų finansuojami.

Kompiuterizavus Universiteto valdymą, atsirado galimybių tobulinti finansų administravimą. Metų pradžioje buvo parengta biudžeto lėšų vidinė išlaidų sąmata, vykdoma vidinė apskaita. Darbų analizė rodo, kad būtina tęsti ir tobulinti vidinį finansų planavimą ir apskaitą, parengti vidinę sąmatą, kurioje būtų numatyti studijų, tarptautinių komandiruočių, kiti fondai.

Rektoratas daug dėmesio skiria studijų procesų finansavimo normatyvams parengti. Iki šiol pedagoginio krūvio normas, atsižvelgusios į dėstytojo mokslinę ir metodinę veiklą, nustatė fakultetų tarybos, o skirstė katedrų vedėjai. Kitiems mokslo metams jau parengta ir Senato patvirtinta vienoda pedagoginio darbo apskaitos metodika, kurioje įvertintas dėstytojo auditorinis darbas, užimtumas organizuojant studentų savarankišką darbą, darbas su magistrantais ir doktorantais, gamybinių, pedagoginių ir kitų praktikų organizavimo apimtys, dalyvavimas komisijose, komitetuose ir kt.

Ryšiai su užsieniu

Nuo 1998 m. ŠU veikia Tarptautinių komandiruočių fondo valdyba, propaguojanti universiteto mokslininkų laimėjimus pasaulio mokslo visuomenėje, spartinanti jo integraciją į Europos ir pasaulio mokslo organizacijas. 1998 m. buvo patvirtintas 20 tūkst. Lt tarptautinių komandiruočių fondas. Finansinės paramos į jį kreipėsi 27 universiteto darbuotojai.

ŠU bendradarbiauja su daugelio užsienio šalių universitetais ir kitomis mokslo institucijomis. Dvišalės sutartys pasirašytos su Mančesterio ir Centrinio Lankšyro universitetais (Jungtinė Karalystė), Kristianstado universitetu (Švedija), Haslevo koledžu ir Ribės mokytojų seminarija (Danija), Ciūricho universitetu (Šveicarija), Zalcburgo pedagogikos akademija (Austrija), Grenoblio universitetu (Prancūzija), Amerikos universitetu Paryžiuje, Kreitono universitetu ir Nebraskos universitetu Omahoje (JAV), Rėzeknės aukštąja mokykla. 1999 m. bendradarbiavimo sutartys pasirašytos su Pantheon – Assas universitetu Paryžiuje ir Strathdyde universitetu (Škotija) bei ketinimų protokolas su Olštyno aukštąja pedagogine mokykla (Lenkija).

Universitetas dalyvauja tarptautinėse mokslo ir studijų programose TEMPUS, STEP BY STEP, LEONARDO DA VINCI, SOCRATES ir DEMETER projekte, TRAINING FOR TRAINERS, ECOS/OVERTURE/PHARE projektuose.

Universiteto bendruomenė

Universiteto bendruomenė yra didžiausias Universiteto turtas. Jį kaupė ne viena karta. Universiteto statutas leidžia universiteto bendruomenei tvarkytis autonomiškai ir demokratiškai, tačiau Universitete dar gajos autokratiškumo šaknys, asmeniniai ar grupiniai interesai. Mokslo pedagoginių darbuotojų kvalifikacijos kėlimą lėtina per maža konkurencija konkursų metu. Studijose dar vyrauja perdėtas studentų darbo reglamentavimas, jie per mažai skatinami dirbti savarankiškai.

Pabaigos žodis

Šiaulių žemė visuomet buvo turtinga talentų, jos intelektualai yra išsisklaidę po visą Lietuvą, juos galima sutikti visuose Lietuvos universitetuose, Seime, ministerijose ar besidarbuojančius meno ir kultūros baruose. Todėl dabar, kai pats Šiaulių miestas turi savo universitetą, atsiveria dar daugiau galimybių neprarasti talentų ir toliau.

Universitetas reikalingas ne tik Šiaulių miestui ir regionui, jis reikalingas ne tik Lietuvai, Šiaulių universitetas reikalingas ir Europai, visam pasauliui, nes tautos ir valstybės pastaruoju metu nepaprastai sparčiai vienijasi, todėl kiekvienas išugdytas žmogus yra dar viena pergalė prieš tamsą ir blogį, dar viena viltis.