Šių metų balandžio 30 d. Vilniaus universiteto Medicinos fakultete buvo pažymėta buvusio ilgamečio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano, Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjo, žymaus antropologo profesoriaus Salezijaus Pavilonio (1919-1998) 80-ies metų sukaktis. Ta proga VU Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros, Lietuvos morfologų ir Vilniaus medicinos draugijų iniciatyva buvo surengtas minėjimas, fakulteto muziejuje atidaryta paroda, išleistas mokslo darbų rinkinys.

Iškilmių pradžioje Medicinos fakulteto teoriniame korpuse buvo atidengta nauja memorialinė lenta pastaraisiais metais mirusiems profesoriams pagerbti: Daumantui Kavoliūnui (1933-1997), Vincui Lapinskui (1929-1998) bei Salezijui Paviloniui. Akademinėje renginio dalyje buvo perskaityti šie pranešimai: G. Česnys “Profesorius Salezijus Pavilonis – Lietuvos antropologijos gaivintojas”, J. Tutkuvienė “Lietuvos auksologijos mokykla”, R. Jankauskas “Lietuvos paleoantropologijos dabartis ir vystymosi gairės”, Antanas ir Robertas Adomaičiai “Profesoriaus Salezijaus Pavilonio kūrybinis palikimas”, P. Šimulis, D. Triponienė “Vilniaus medicinos draugija ir profesoriaus Salezijaus Pavilonio vaidmuo plėtojant šios draugijos veiklą”.

Įvairialypė profesoriaus pedagoginė, mokslinė, administracinė ir visuomeninė veikla. Ta proga surengtoje parodoje vaizdžiai parodyti dokumentai ir daiktai, paimti iš Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejaus ir Lietuvos medicinos bibliotekos fondų. Iš gausaus, per 500 spausdintų darbų palikimo, eksponuojama tik dalis. Reikšmingiausieji - tai 1948 m. apginta medicinos daktaro disertacija “Veido, burnos ir dantų morfologija”, nepraradusi vertės iki šių dienų. Svarbiausias profesoriaus mokslo triūsą apibendrinantis darbas - 1969 m. apginta medicinos mokslų daktaro (habilitacijos) disertacija “Lietuvių vaikų lytinio periodo ypatybės (Augimas, vystymasis ir brendimas Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto rajonų vaikų ir jaunuolių tyrimo duomenimis)”. Rengiant šią disertaciją, 1959-1968 m. ištirti 16 473 vaikai ir jaunuoliai. Buvo sukaupta unikalių ir originalių duomenų, parodančių lytinių požymių raidą nuo brendimo pradžios iki visiško lytinio ir fizinio subrendimo. Šis ir vėlesni darbai padėjo sukurti lietuvių vaikų populiacijos normos pagrindus, vėliau įteisintus kaip fizinio vystymosi standartus, įgalino paaiškinti vaikų vystymosi akceleraciją, Lietuvos gyventojų fizinės raidos epochos tendenciją. Taigi S. Pavilonis pratęsė savo mokytojo prof. J. Žilinsko pradėtą darbą kuriant lietuviškąją antropologijos mokyklą, ją praturtino iki tol menkai taikytais fizinio išsivystymo tyrimais. Be šių kapitalinių darbų, ekspozicijoje rodomi profesoriaus parengti vadovėliai, metodinės, mokomosios priemonės, straipsniai daugiausia anatomijos ir antropologijos tema. Pastarųjų buvo parašyta per 200. Ypač daug publikuota enciklopedijose. Apie tai profesorius rašė: “Į tuos straipsnius įdėjau daug širdies. Tėvas nuo mažens išmokė, kad enciklopedijoje gali rasti viską, ką žmonės žino, ko tau reikia”. S. Pavilonis yra bendraautoris tokių svarbių Lietuvos medicinos mokslui ir praktikai darbų: “Vaikų lytinis brendimas” (1971), vadovėlio “Žmogaus anatomija” (1972, 1984), “Žmogaus augimo ir brendimo diagnostika” (1974), “Lietuvos antropologijos bibliografija” (1974), “Medicinos terminų žodynas” (1980), “Antropoekologijos metmenys” (1990), “Lietuvių antropologijos metmenys” (1991). Vienas iš veiklos barų – vertimai - išversti vadovėliai: E. Gelšteino ir V. Zelenino “Vidaus ligų patologija ir terapija” (1952), I. Pavlovas “Fiziologijos paskaitos” (1954). Parodoje atspindėta ir S. Pavilonio leidybinė veikla. Jis buvo gausybės leidinių organizatorius, redaktorius, redkolegijų narys, konsultantas. Tarp jo redaguotų - Vilniaus V. Kapsuko universiteto mokslo darbai. Medicina. T.1-6 (1952-1959); Medicina. T.1-30 (1962-1990). Eksponuojamos taip pat profesoriaus vadovautos ir apgintos 8 medicinos ir 2 biologijos daktaro disertacijos.

Atskirą parodos dalį sudaro dokumentai iš profesoriaus archyvinio palikimo: konferencijų medžiaga (bukletai, kvietimai, programos); Prahos kelionių dienoraštis (1971); 1945-1946 m. Medicinos fakulteto Medicinos skyriaus studentų sąrašai; 1956 m. birželio 18 d. raštas A. Sniečkui, kuriame išdėstyti svarūs argumentai dėl Medicinos fakulteto perspektyvų. Tai buvo tas laikas, kai norėta uždaryti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, motyvuojant, kad Lietuvai užtenka Kaune rengiamų medicinos kadrų. Po šio Medicinos fakulteto Mokslo tarybos rašto bei fakulteto autoritetų vizito pas A. Sniečkų prasidėjo Medicinos fakulteto pakilimo laikotarpis. Ne veltui vėliau profesorius yra prisipažinęs, kad daugiausia jėgų pareikalavo fakulteto gynimo ir stiprinimo, jo lietuvinimo darbas. šie ir kiti dokumentai atskleidžia įvairiapusę profesoriaus S. Pavilonio asmenybę, jo kūrybinį palikimą. Ekspoziciją paįvairina ir fotografijų albumas, nuotraukos, kuriose S. Pavilonis darbo, laisvalaikio metu. Jis buvo aistringas sportininkas, daug metų Lietuvos buriavimo sekcijos pirmininkas. Turėjo vidaus vandenų kapitono buriuotojo kvalifikaciją, dalyvavo daugelyje varžybų.

Jo gyvenimo credo galima apibūdinti antikos išminčiaus Lukano žodžiais: “ Homo non sibi soli natus est” (“Žmogus yra gimęs ne tik sau”).

Ateityje Medicinos fakulteto Medicinos istorijos muziejuje ketinama įrengti nuolatinę memorialinę ekspoziciją, skirtą profesoriaus veiklos atminimui. Beje, šios sukakties minėjimą prasmingai pratęsė Medicinos fakulteto studentų mokslinės draugijos 51–osios konferencijos renginiai, vykę gegužės 3–7 dienomis.