Vytautas Kundrotas

Saulėtą gegužės penktadienį, 21 dieną, Lietuvos mokslininkų sąjungos būstinėje vyko pirmoji nacionalinė mokslinė konferencija "Atsinaujinantys energijos šaltiniai Lietuvoje". Joje dalyvavo ir du Seimo nariai – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Smetona, pateikęs minčių apie atsinaujinančios energijos vietą šalies ekonomikoje, jos panaudojimo galimybes, ir Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras Jonas Šimėnas, aptaręs kai kuriuos teisinius klausimus. UNESCO nacionalinio mokslo komiteto pirmininkas Vygintas Gontis sveikino pranešėjus ir svečius, skaitė Lietuvos ambasadorės prie UNESCO Ugnės Karvelis sveikinimą konferencijos dalyviams.

Konferencijoje dalyvavo dviejų – Fizikos ir Puslaidininkių fizikos – institutų direktoriai prof. habil. dr. Steponas Ašmontas, prof. habil. dr. Leonas Valkūnas. Vienas jų parengė apžvalginį pranešimą apie silicio ir kitokius saulės elementus, kitas – trumpą, tačiau labai turiningą stendinį pranešimą, teikiantį asociatyvių minčių visiems, besidomintiems ateities energetika.

Paskelbęs, kad kalbės apie tai, kaip saulės energiją paversti elektra, kaip galima padidinti fotoelementų efektyvumą, prof. habil. dr. S. Ašmontas pranešime “Fotoelementai atsinaujinančios energetikos reikmėms” teigė, kad saulės energetikoje labiausiai naudojami silicio elementai, jų pramoninis naudingumo koeficientas teoriškai siekia 30 proc., tačiau šiuo metu tenka tikėtis 25 proc.

Silicis sudaro apie 70 proc. visos mūsų planetos, taigi jo ištekliai neišsenkantys, tiesa, gana nelengva jį padaryti švarų. Naudojami kiti, sudėtiniai saulės elementai, juose vykstantys energetiniai procesai sudėtingesni, elementai turi kitų savybių, skirti specialiam naudojimui. Institute saulės energetikos klausimais domimasi optikos, elektronikos ir kitose laboratorijose.

Svarbiausias renginio organizatorius, MSI direktorius habil. dr. Stepas Janušonis, pateikdamas Lietuvos nacionalinės saulės programos 2000-2005 m. projektą, teigė, kad jo samprotavimai yra tik projekto projektas, o programą reikės parengti, panaudojant mokslo, pramonės, ūkio organizacijų surinktus pastebėjimus, duomenis, vertinimus. Lietuvoje atsinaujinančios energijos tema nebuvo svarbi gal ir dėl to, kad čia 87 proc. energijos gaminama atominėje elektrinėje, o pasaulyje atominė energija sudaro apie 5 proc. Šalyje tenka rūpintis ta energija, kuri pakeis atominę, - šią mintį skelbė ir kiti konferencijos dalyviai.

Susirūpinimą kaimo regiono energetika išsakė Tarptautinės saulės energijos draugijos narys doc. dr. Ignas Šateikis (LŽŪII). Jis teigė, kad objektyvi informacija apie energetiką mūsų šalyje nesutvarkyta, todėl atsinaujinanti energetika nelabai vertinama. Kas tinka vienai šaliai, regionui, gali netikti kitai. Tai priklauso nuo ekonominių, socialinių, gamtinių, kitokių sąlygų. Dėl to technologijos perimamos lėtai.

Pranešėjas sakė, kad sukurtos fotoelektros, vėjo demonstracinės jėgainės sudaro tam tikras sąlygas energijos tyrimams, pastebėjo, kad ES numato per 15 metų du kartus sumažinti saulės energijos kainą, informavo, kad rengiama tarptautinė konferencija, kurioje ruošiamasi esmingiau aptarti energetikos klausimus.

Dr. Juro Ulbiko pranešimas buvo susijęs su finansavimo dalykais. Didžiausioje Europos programoje FP5 Lietuva šiais metais gali dalyvauti kaip pilnateisis narys. Sudarytos galimybės augti ne tik mokslui, kadangi programa nukreipta į tolesnę ateitį, gamybą.

Stendiniuose pranešimuose buvo siekiama aptarti teorinius ir taikomuosius saulės, vėjo, vandens, kitokios tikslingos naudoti arba jau naudojamos energijos klausimus. LEI, KTU, LŽŪII, LŽŪU mokslininkai pateikė duomenų apie atsinaujinančios energijos gaminimo parametrus, technologijas, naudojimo tikslingumą, ekologiškumą.

Gamta yra mūsų mokytoja. Galima sakyti, kad šio teiginio įrodymui buvo skirtas FI direktoriaus prof. habil. dr. L. Valkūno pranešimas “Pirminiai vyksmai fotosintezėje ir molekulinėse struktūrose”. Fotosintezė – tai saulės jėgainė, kurią sukūrė gamta. Taigi saulės energija – gamtoje sėkmingai naudojama energija. Kai mokslininkai apibūdino, kaip augmenija perima iš saulės jos energiją, tais duomenimis buvo labai susidomėta ir ieškoma, ko galima būtų išmokti.

Pranešėjas kalbėjo, kad augalai turi dvi fotosistemas, kurių antroji skirta gaminti deguonį, skaidyti vandenį. Bakterijų šviesos naudojimo energijai gaminti sistema ne tiek sudėtinga, todėl kai kurie biofizikai tiria būtent ją kaip labai unikalų energetinį reiškinį. Pranešimą prof. L.Valkūnas iliustravo vaizdingais brėžiniais ir labai gražiais piešiniais, vaizduojančiais taisyklingą šviesos energetinę molekulinę sistemą, kalbėjo, kad kai kurie reiškiniai, naudojami elektronikoje, elektrofotografijoje, gana panašūs į pastebimus gamtoje.

Trumpus pranešimus konferencijai parengė: apie vėjo energetiką - LŽŪII doktorantas Algirdas Gulbinas (“Vėjo jėgainės panaudojimo šiluminės energijos gamybai tyrimas”), po pranešimo prie stendo supažindinęs dalyvius su originalia horizontalaus veikimo vėjo jėgaine; apie vandens energetiką – LEI prof. habil. dr. Juozas Burneikis (“Hidroelektrinių projektų vertinimas pagal ekonominį-ekologinį kriterijų”), kiti konferencijos dalyviai.

Prof. habil. dr. Povilas Balčiūnas (KTU) aptarimuose prie konferencijai parengtų stendų pateikė ir kitokių duomenų – apie ateities energiją, gaminamą naudojant vandenilį. Šiuo atveju kalbama apie cheminę vandenilio energiją. Tiesa, vandenilis priskiriamas nebe atsinaujinantiems energijos šaltiniams, tačiau tai ekologiškas elementas.