Prof. Edmundas Zavadskas
VGTU rektorius

Universiteto plėtros strategija

Pirma, į tradicinę klasikinę aukštąją politechnikos mokyklą nenoriai stoja jaunimas. Antra, tradicinė aukštoji politechnikos mokykla visada turi problemų atlikdama naujus, tarpdalykinius mokslinius tyrimus. Trečia, klasikinės aukštosios politechnikos mokyklos, kaip ir tradiciniai universitetai, priešinasi aukštojo mokslo struktūriniam susmulkinimui, siekia sukurti jungtines (federacines) struktūras.

Norint realizuoti daugiau tradicinio universiteto funkcijų, būtina išplėsti studijų programų paletę. Labai svarbu didesnį dėmesį skirti fundamentiniams mokslams: matematikai, fizikai, biologijai, taip pat humanitariniams, socialiniams mokslams ir ypač ekonomikai bei vadybai.

Galima teigti, kad naujas inžinerinės minties produktas gimsta remiantis fundamentiniais mokslais, o dėl jo pavidalo (formos) sprendimai priimami remiantis humanitarų, sociologų ir ekonomistų suformuluotomis sąlygomis.

Ateities technikos universitetas – tai šių laikų tradicinis universitetas, kuriame plėtojamos visos tradicinės technikos disciplinos.

Mūsų universitete įkurtas Fundamentinių mokslų fakultetas. Jau turime fizikos ir matematikos doktorantūrą. Greitai įgysime biotechnologijos magistrantūros teisę. Vadybos fakultete yra ekonomikos ir vadybos doktorantūra.

Norint pateisinti ateities technikos universiteto vardą, būtina ir toliau tęsti VGTU evoliucionavimą į platesnio profilio aukštąją mokyklą.

Nesunku numatyti, kad šalia universitetų, turinčių senas tradicijas, iškils šiuolaikiniai universitetai, kuriami aukštųjų technikos mokyklų pagrindu ir orientuoti į naujų technologijų kūrimą.

Universiteto struktūra

Studijos

Universitete 1998 m. spalio mėn. 1 d. studijavo 8256 studentai. Iš jų 6906 – pagrindinėse studijose, 1199 – magistrantūroje ir 151 – specializuotose profesinėse studijose.

Į magistrantūrą praėjusiais metais įstojo 9% kitų Lietuvos ir užsienio šalių aukštųjų mokyklų absolventų. Mūsų universitetą baigę bakalaurai taip pat stojo į kitas aukštąsias mokyklas. Dalis jų konkurso tvarka įstojo į Vilniaus universiteto lazerinės fizikos bei biochemijos magistrantūras, kurioms vadovauja žymiausi Lietuvos mokslininkai – akademikai.

16% studentų iš dalies mokėjo už studijas. Šis mokestis sudarė apie 33% valstybinių subsidijų, skirtų vienai valstybės finansuojamai vietai.

Pirmosios studijų pakopos, magistrų bei specializuotų profesinių studijų studentų santykis buvo 10:4:1. Galima konstatuoti, kad magistro studijos populiarios tarp studentų ir darbdavių, ko negalima pasakyti apie specializuotas profesines studijas.

Priėmimas į universitetą didėjo – nuo 775 abiturientų 1992 m. iki 2089 – 1998 m. 832 absolventai priimti į antrąją studijų pakopą.

1998 m. parengtos registruoti ministerijoje dar dvi magistrantūros studijų programos: Fundamentinių mokslų fakultete – bioinžinerija ir Mechanikos fakultete – pramonės inžinerija ir vadyba. Pastaroji programa yra bendra septyniems universitetams: Kauno technologijos universitetui, Rygos technikos universitetui, Talino technikos universitetui, Stokholmo karališkajam technologijos institutui, Lundo universitetui ir Linčiopingo universitetui.

1998 m. pradėta sisteminga vidinė studijų programų analizė – didelis žingsnis joms pagerinti. Be to, Studijų kokybės vertinimo centras atliko dviejų Verslo vadybos fakulteto programų išorinį vertinimą: įstaigų vadybos (pagrindinių studijų) ir inžinerinės ekonomikos ir vadybos (magistro studijų). Esminių pastabų nebuvo.

VGTU technologijos mokslus studijavo 69,1%, socialinius – 21,6%, fizinius – 5,4% ir humanitarinius – 3,9% studentų.

Būtina konstatuoti, kad yra didelis studijuojančiųjų “nubyrėjimas”: 1998 m. pagrindines studijas laiku baigė tik 55,4%, magistrantūros – 69,3% ir specializuotas profesines – 66,7% į jas įstojusiųjų. Nors baigusiųjų procentas, palyginti su ankstesniais metais, po truputį didėja, rezultatais džiaugtis dar per anksti.

Pagal atliktą prognozę, studijuojančiųjų universitete skaičius per artimiausius dvejus metus gali padidėti 900, o nuo 2000 m. kasmet didėtų po 200. Apie 2003 m. studijuojančiųjų skaičius būtų pastovus - didesnis nei 9,5 tūkstančio.

Studijos ir toliau lieka svarbiausia universiteto darbo sritis. Tenka dirbti labai padaugėjus studentų. Tuo pat metu valstybės dotacijos, skirtos vienam specialistui parengti, didėja lėtai, trūksta patalpų, laboratorinės įrangos, o svarbiausia – aukštos kvalifikacijos jaunų dėstytojų. Tai trukdo gerinti studijų kokybę.

Būtiniausi poslinkiai studijų srityje:

• būtina didinti antrosios studijų pakopos studentų skaičių;
• mažinti pagrindinių studijų programų skaičių, nemažinant studijuojančiųjų skaičiaus;
• daugelyje pagrindinių studijų programų atsisakyti diplominių darbų, o pasitenkinti baigiamaisiais egzaminais;
• toliau tobulinti studijų programas, stambinti studijų modulius, mažinti jų skaičių;
• racionaliai formuoti studentų grupes;
• specializuotas profesines studijas pertvarkyti į inžinerijos magistrantūros studijas, kurios būtų šiek tiek trumpesnės už dvejų metų mokslo magistrantūros studijas;
• tobulinti baigiamųjų darbų ir projektų rengimo organizavimą ir vadovavimą jiems;
• investicijų prioritetas– studijų kokybės gerinimas;
• suburti aukštos kvalifikacijos dėstytojus;
• ieškoti nebiudžetinio finansavimo studijų kokybei pagerinti.

• toliau kurti naujas, pažangias ir paklausias studijų kryptis ir studijų programas; kurti naujas tarpdisciplinines studijų kryptis ir studijų programas, siekiant pateisinti jau įgytą universiteto vardą;
• bendradarbiauti su kitomis aukštosiomis mokyklomis;
• toliau tobulinti ir plėsti studijas užsienio kalbomis, siekiant universiteto tarptautinio atvirumo.