j1.gif - 2682 Bytes

INFORMACINĖ VISUOMENĖ

Trečiojo tūkstantmečio visuomenė bus informacinė (4)

Pradžia Nr. 7, 8, 10

Gediminas Zemlickas

Ar Lietuva gali tapti Indija?

Šalyje vystosi įvairios informacinės technologijos – geografinės informacinės sistemos, dokumentų valdymo sistemos, leidyba, automatizuotas projektavimas, telekomunikacijos, technologinės realaus laiko sistemos ir t. t. Pramonėje ir versle tos naujos priemonės žinomos - operatyvi informacija reikalinga konkurencijai. Pasaulyje naudojamo ir neįgaliųjų informacinės technologijos, kurias taikant pasiseka neįgaliesiems adaptuotis visuomenėje, teikti jiems prieinamą išsilavinimą, informaciją, paslaugas ir pan. Informacinė visuomenė savo prioritetais laiko gamtos apsaugą ir jos išteklių naudojimą, sveikatos apsaugą, vėžinių susirgimų diagnostiką ir prevenciją ir t.t. Skelbiamos šių sričių tarptautinės programos.

Šį pavasarį į “Alnos” bendrovę buvo atvykę “Ericsson” kompanijos atstovai, mėginę išsiaiškinti, ar jiems pavyktų Baltijos valstybėse susirasti pagalbos savo veiklai informacinių technologijų srityje. Jei ne, tai skandinavai vyktų į Indiją ir ten plėstų savo veiklą. Būdama tik “trečiojo” pasaulio šalis Indija sugebėjo labai smarkiai išvystyti informacines technologijas, sėkmingai dirba programinės įrangos gamybos srityje. Šalis užėmė savo nišą tarptautinėje prekyboje, jos produkciją perka JAV ir kitos išsivysčiusios valstybės.

Nieko stebėtino, kad “Infobalt” asociacijoje ir kitur mūsų informatikai kelia klausimą: ar Lietuva gali tapti Indija? Mūsų išeities pozicija gal daug geresnė už Indijos, bet reikia lyg ir mažmožio – kad valstybė suvoktų savo prioritetus, informatiką ir informacines technologijas vertintų kaip visiems svarbią ūkio šaką.

Iki to suvokimo, matyt, dar ilgas kelias. Jeigu kompiuterio dėžė, t. y. “geležis”, lyg ir vertinama, tai programinės įrangos vertė nesuvokiama. Programinė įranga apmokestinama, nesuprantant, kas yra jos licencijos įsigijimas užsienyje. Skamba anekdotiškai, bet programinės įrangos licenciją bandoma tapatinti su prekybos alkoholiniais gėrimais licencija.

Neginamos Lietuvoje programinės įrangos gamintojų teisės. 94 proc. tos įrangos – piratiška produkcija. Tai ir šalies ekonomikos rykštė, nes valstybė negauna papildomų įplaukų, darbo vietų. Nėra programos, pagal kurią veikiant galima būtų šią problemą išspręsti. Net teisingumo institucijos, pasak kalbėtojo, naudoja nelegalią programinę įrangą – gal nė nežino, ką turi. “Microsoft” ir kitos solidžios kompanijos skelbia “amnestijas” nelegalios programinės įrangos naudotojams, lengvatinėmis sąlygomis padeda įsigyti licencinę prekę. Yra ir Europos Sąjungos programos, padedančios įvesti tvarką savo informatikos ūkyje, tik visa bėda, kad Lietuvoje nėra kam tuo užsiimti, nėra institucijos, kuri gintų programinės įrangos kūrėjų autorines teises.

Kaip Lietuva šelpia Ameriką

Informacinių technologijų srityje dirbančios bendrovės nuolat patiria skaudų intelekto “nutekėjimą”. Akivaizdus pačios “Alnos” pavyzdys: per metus iš šios kompanijos į JAV su žaliomis kortomis išvyko penki darbuotojai. Paradoksas, bet neturtinga šalis Lietuva nemokamai išmoko aukštos klasės specialistus JAV. Mūsų bendrovės įdeda daug lėšų, kad darbuotojų kvalifikacija būtų keliama, tačiau jiems nėra jokių kliūčių palikti savo šalį. Parašę prašymą tie darbuotojai per 2 savaites palieka darbą, o darbdavys lieka be geriausių specialistų. O “Alna” liko ir su “Nokia” bei kitomis kompanijomis pasirašytuoju kontraktu, kurio sąlygas įvykdyti, kai netenki vykdytojų, tampa labai sudėtinga. Tokiu būdu Lietuvos firmos patiria didelių nuostolių. Darbo įstatymas darbdavio šiuo atveju neapgina. Todėl “Alnos” direktoriaus lūpose skamba logiškas klausimas: kodėl verslo srityje nepadarius to, ką seniai sugebėjo padaryti sporto pasaulis? Turėtų būti įteisinta kontraktinė darbo teisė – galiotų bent metams pasirašytasis kontraktas. Jeigu žmogus, metęs viską, išvažiuoja į kitą šalį, tai už tokį nepakeičiamą specialistą galėtų sumokėti jį viliojanti kompanija. Pagaliau skrajūnas gal tegu sumoka bent už savo mokslą, kurį įgijo veikiausiai nemokamai. O Tėvynėje dirbančiam reikėtų “nurašyti” kreditą, kurį jis studijuodamas dabar turės teisę gauti.