Norėtųsi atsakyti, kad tai absurdiškas klausimas, tačiau jis kyla skaitant Seime įregistruoto Aukštojo mokslo įstatymo projektą. Įstatymo projekto 73 straipsnyje skaitome: “Įsigaliojus šiam Įstatymui, Mokslo ir studijų įstatymo, Švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios aukštąjį mokslą, galioja tiek, kiek jos neprieštarauja šiam Įstatymui”. Aptariant minėtą projektą teko pacituoti Lietuvos mokslo tarybos pirmininko laiške rengėjams pareikštą nuomonę: “Pateikto svarstymui projekto punktai įteisina galimybę laisvai interpretuoti kitų įstatymų nuostatas, o to neturi būti”.

Taigi keletas minčių apie Mokslo ir studijų įstatymo projektą.

Rengiamas dokumentas labai reikšmingas mokslo ir studijų reformos etape. Juo siekiama gerinti specialistų rengimą aukštosiose mokyklose, tobulinti valstybinį reguliavimą aukštojo mokslo sferoje, reglamentuoti aukštųjų mokyklų darbuotojų ir studentų teises, pareigas, tobulinti finansavimą ir mokesčius už studijas, juo remiantis sprendžiami kiti svarbūs klausimai. Lietuvos mokslo taryba 3 kartus svarstė įvairius projekto variantus bei teikė konkrečius siūlymus projekto rengėjams. Atkreiptas dėmesys į tai, kad projekte neturėtų būti menkinami aukštųjų studijų reikalavimai ir rengiant mokslininkus, nevertėtų smulkmeniškai administruoti universitetų veiklos ir kt. Lietuvos mokslo tarybos laiške Seimui rašoma:

“Lietuvos mokslo taryba įsitikinusi, kad visais nurodytais klausimais nesunkiai gali būti rasti priimtini sprendimai ir formuluotės. Įstatymo projekto rengėjai iš tikrųjų atliko didelį darbą ir tolesniam svarstymui pateiktas pakankamai išbaigtas Įstatymo projektas. Ginčytinų klausimų liko nedaug, tačiau ir jie turėtų būti sprendžiami dialogo būdu.”

Deja, dialogo stinga. Skaitydami kompiuterių tinkle paskelbtą teikiamo projekto aiškinamąjį raštą, nerandame LMT (Seimo ir Vyriausybės eksperto mokslo ir studijų klausimais) pateiktų pastabų dėl Įstatymo projekto. Skaitydami tokią informaciją Mokslo tarybos nariai priekaištauja, kad LMT visi vertinimai neperduodami Įstatymo rengėjams. Siūlo tuo klausimu skelbti atvirus laiškus spaudoje ir pan. Visi LMT ekspertų vertinimai pateikti projekto rengėjams: š. m. sausio mėn. (13 lapų) perduoti Mokslo ir studijų departamentui, gegužės mėn. (2 lapai) - Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui, birželio mėn. (5 lapai) - Seimui, jo komitetui bei didesnėms frakcijoms.

Dalyvaujant minėto projekto aptarimuose susidaro įspūdis, kad dalyviai nevienodai interpretuoja projekto nuostatas, sunkiai suvokiamos pasekmės. Svarstant projektą reikėtų turėti įstatymo įgyvendinimo įstatymo projektą bei su jais susijusių įstatymų (Mokslo ir studijų, Švietimo ir kt.) pakeitimų projektus ar nors pagrindines nuostatas. Tikrai vyktų konstruktyvesnis dialogas. LMT išreiškė savo nuomonę:

“Lietuvos mokslo taryba laikosi nuomonės, kad Lietuvoje ir toliau turi būti nuosekliai plėtojama mokslo ir studijų vienovė. Todėl Mokslo ir studijų įstatymą, jį patikslinus ir papildžius naujomis normomis, būtina išsaugoti kaip bendruosius mokslo ir studijų sistemos, mokslo ir studijų institucijų valstybinio reguliavimo, mokslininkų kvalifikacijos ugdymo ir pripažinimo, mokslininkų profesinės veiklos ir socialinių garantijų ir kitus mokslo ir studijų sistemos vienovę įtvirtinančius klausimus reglamentuojantį įstatymą. Aukštųjų mokyklų veiklos, kurią iki šiol reglamentavo tik poįstatyminiai teisės aktai, reglamentavimui turi būti priimtas ne aukštojo mokslo, bet Aukštųjų mokyklų įstatymas, kuris neturi prieštarauti bendruosius pagrindus ir principus reglamentuojančiam Mokslo ir studijų įstatymui.”

Daug diskusijų būta dėl aukštosios mokyklos tarybos veiklos. Lietuvos mokslo taryba siūlė šioms taryboms pavesti aukštosios mokyklos veiklos priežiūros funkciją, teikiant rekomendacijas Senatams ir, reikalui esant, Ministrui. Sprendimus turėtų daryti Senatai ar Ministras.

Paskutinysis svarstymas teikia vilčių, kad diskusija bus tęsiama ir teikiami siūlymai atidžiai nagrinėjami. Įstatymo rengėjai dirba labai įtemptai, sprendimų paieška sudėtinga, diskusijos reikalingos (kartais sveikatai kenksmingos, tenka pagalvoti apie sveikatą atstatančias priemones). Esu įsitikinęs, kad diskutuojant visais klausimais galima rasti sprendimus. Geresniam Įstatymui parengti reikia daugiau laiko, o jo ne tiek daug, nes Seimo nariai metų pabaigoje gali būti daugiau susirūpinę artėjančiais rinkimais nei mokslo ateitimi. Tikėkime, kad Įstatymas bus priimtas 1999 m.