j1.gif - 2682 Bytes

RENGINIAI

Knygos šventė

Vytautas Rimša

Gegužės 13 d. Kauno kultūros rūmų bibliotekoje vyko penktoji “Knygos šventė”, skirta artėjančiai Kauno dienai pažymėti. Ją organizavo Kultūros rūmų biblioteka, XXVII knygos mėgėjų draugija ir V. Staniulio knygynas salonas.

Į šventę buvo pakviesta daug knygos bičiulių: įvairių Kauno bibliotekų, leidyklų darbuotojų, pedagogų, žurnalistų, rašytojų, dailininkų ir kt. Į renginį taip pat atvyko ir svečių iš Vilniaus (LNB, VU, LMA bibliotekų vadovai ir kiti darbuotojai), iš Panevėžio ir Šiaulių (apskrities VB vadovai, darbuotojai). Iš viso šventės renginiuose dalyvavo beveik šimtas žmonių.

O renginiais šventė iš tikro buvo turtinga. Pirmiausia Kauno kultūros rūmų bibliotekoje atidarytos kelios parodos. Pirmoji jų “Kaunas ir kauniečiai knygų ženkluose”. Čia žiūrovui buvo pateikta per 70 eksponatų iš dailininko Gedimino Pempės ir kolekcininko Leono Jonaičio rinkinių. Dvi senųjų atvirukų parodas apie Kauno miestą ir tiltus iš asmeninių kolekcijų surengė Henrikas Kobeikis ir Kęstutis Morkūnas. Beje, pastarasis, pristatydamas eksponatus, labai nuoširdžiai, vaizdžiai ir su jumoru papasakojo apie savo, kaip kolekcininko, pirmuosius žingsnius, veiklą, nutikimus. Šis pasakojimas itin šiltai buvo sutiktas klausytojų.

Po to prasidėjo “Knygos šventė”. Pirmąjį pranešimą apie Kauno spaudos ir leidyklų istoriją skaitė “Atminties” leidyklos atstovas Domas Akstinas. Jis pažymėjo, kad pirmoji knyga Kaune buvo išspausdinta net prieš 150 metų ir apgailestavo, kad pastaruoju metu šie dalykai mažai tyrinėjami. Juk Kaune visais laikais plito ne vien cenzūros aprobuoti, bet ir pogrindiniai (spausdinti ar ranka rašyti) dokumentai. Antai, po Romo Kalantos tragedijos labai greitai pogrindyje pasirodė jam skirti eilėraščiai, kurie nelegaliai “keliavo” per miestą. Gerai, kad šiais klausimais jau ėmė domėtis kolekcininkai ir Kauno apskrities viešoji biblioteka. Ji tokių leidinių dabar priskaičiuoja per 2 tūkst. pavadinimų. Tačiau tai dar ne riba.

Vidmantas Staniulis savo pranešimą skyrė Mažosios Lietuvos spaudos ir kultūros veikėjams, pagrindinį dėmesį sutelkęs Danieliaus Kleino moksliniams darbams: jo gramatikai, giesmynams, maldų knygelėms, ypač jų reikšmei to meto lietuvių kalbai, spaudai, kultūrai.

Renginio vedėja bibliotekos direktorė Dalia Poškienė visiems susirinkusiems dalyviams parodė bene vienintelį Lietuvoje spaudos unikumą - “Compendium Litvanico - Germanicum” (D. Kleino lietuvių gramatikos santrauką, išleistą vokiečių kalba 1654 m.).

Akad. Antanas Buračas savo pranešimą paskyrė lietuvių etninio palikimo studijoms, išryškindamas sąsają ir takoskyrą tarp senojo ir naujojo lietuvių tikėjimų bei tų tikėjimų filosofijų, išreikštų saulučių, koplytstulpių, stogiastulpių, kryžių simboliais, ornamentika. Apžvelgė darbus, kuriuos šioje srityje nudirbo jo dėdė Balys Buračas, Paulius Galaunė ir kiti lietuvių etnoso tyrėjai. Akademikas pristatė sudarytą šia tema knygą, į kurią sudėtas trijų kartų etninio lietuvių palikimo tyrimas ir surinktos nuotraukos.

Knygos šventės pabaigoje buvo paskelbtas XXVII knygos mėgėjų draugijos posėdžio protokolas ir apdovanoti knygos “Asmeninė biblioteka - tautos atminties dalis” sudarytojai ir parengėjai - Panevėžio apskrities VB darbuotojai Genovaitė Astrauskienė ir Alvydas Karaška. Bibliotekos darbuotojai Janinai Baltaduonienei atiteko premija (paveikslas) už geriausią knygų parodą. Vakaronės metu gimtadienio proga buvo pasveikintas ir pats knygyno salono vedėjas Vidmantas Staniulis. Taip jau gražiai viskas sutapo.

Renginio dalyviai išsiskirstė tvirtai įsitikinę, kad, nepaisant kai kurių sunkumų, kitais metais vėl įvyks nauja, graži, jau spėjusi tapti tradicine, kauniečių šventė. Mat ji, kaip pažymėjo šventės dalyviai, pilkoje buityje yra didelė atgaiva žmogaus dvasiai, savita ir nepakartojama kiekvieno čia atėjusiojo šventė… Tai renginys, kurį sunku pamiršti.