j1.gif - 2682 Bytes

ATMINTIS

Bernardas Kodaitis - mokslininkas ir lietuvybės karys

Dr. Libertas Klimka

Prieš 120 metų birželio 18 d. Berlyne gimė Bernardas Otonas Liudvikas Kodaitis (Kuodaitis, 1879-1957), šiuolaikinės astronomijos ir geodezijos pradininkas Lietuvoje, kartu daug prisidėjęs kovojant dėl Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, Klaipėdos sugrąžinimo Lietuvai, stiprinant Šaulių sąjungą.

B. Kodaitis studijavo Berlyno universitete matematiką ir astronomiją, nuo 1910 m. mokytojavo Mažosios Lietuvos kaimo mokyklėlėse. Vokietijoje persekiotas, net kalintas už lietuvišką veiklą, B. Kodaitis 1919 m. persikėlė gyventi į Lietuvą. Dirbo Švietimo ministerijoje ir Aukštuosiuose kursuose, po to - Vytauto Didžiojo universitete. 1923 m. B. Kodaitis buvo išrinktas astronomijos katedros vedėju, o 1928 m. įkūrė ir observatoriją (Linksmadvaryje, buvusiuose I forto I baterijos įsitvirtinimuose). Tačiau mokslo reikalus astronomas atidėjo į šalį, kai lietuviams 1923 m. prireikė su ginklu rankoje įrodinėti savo teises į jūrą - atsiimti Klaipėdos kraštą. B. Kodaitis labai aktyviai veikė Klaipėdos sukilėlių gretose: jam teko būti derybininku su anglų ir prancūzų karo laivų vadais, dalyvavo Šilutės seime. Grįžęs į akademinį darbą, studentams parengė astronomijos konspektus, apskaičiavo Andrioniškio meteorito orbitą, o 1936 m. parašė ir disertaciją “Ilgumos skirtumo tarp Kauno ir Postdamo matavimas”. Įdomu, kad B. Kodaitis - pirmosios studijos iš “Dangaus lituanikos” - lietuviškosios etnokosmologijos - autorius. Ją publikavo “Kosmo” žurnale 1936 m. Mokėjo mokslininkas įtaigiai propaguoti savo pamėgtąją astronomiją. Štai kaip pagrindė fundamentinio mokslo plėtros būtinybę ir mažose valstybėse: “astronomija nėra nereikalinga prabanga, tai modernios kultūros požymis, kurį privalo turėti kiekviena mūsų laikų kultūringa valstybė”.

Įdomiai apsisuko astronomo gyvenimo ratas 1940-aisiais. Kai Vilnius buvo sugrąžintas Lietuvai, B. Kodaitis kartu su Matematikos ir gamtos mokslų fakultetu persikėlė dirbti į miestą, kuriame buvo kareiviu 1917 m., kai talkino lietuvių sąjūdžiui, Tarybos veiklai. Vilniuje astronomas tapo senojo universiteto profesoriumi ir observatorijos direktoriumi. Savo darbo posto Čiurlionio gatvėje neapleido iki pat užimant miestą sovietų armijai. Pasitraukęs į vakarus, mokslininkas iki 1951 m. gyveno Vokietijoje, vėliau persikėlė į JAV. Apie šį jo gyvenimo tarpsnį mažai težinoma. 1957 m. liepos 5 d. B. Kodaitis mirė Čikagoje. Visas jo gyvenimas - kruopštus ir nuoseklus darbas ieškant mokslo tiesų ir visokeriopai stiprinant lietuvybės idėją. Gaila, kad nei Kauno, nei Vilniaus universitetuose nėra šios ryškios asmenybės atminimo ženklų. Istorinė atmintis - viena svarbiausių mokslo kultūroje.