j1.gif - 2682 Bytes

KNYGAI IŠĖJUS

Apie leidinį „Lietuvos chemikai"

Mudis Šalkauskas

Chemijos instituto gamtos mokslų daktarės Raimonda Daiva Jankauskienė ir Danutė Ona Kimtienė akad. Juozo Matulio šimtmečio proga padarė naudingą darbą- surinko ir aprašė beveik visus nuo seniausių laikų iki 1998 m. imtinai Lietuvoje dirbusius chemikus.. Tai per 900 trumpų biografijų žinynas, papildytas chemikų raštų bibliografija bei chemijos įstaigų sąrašu. Sąvade nurodomi ir 42 šaltiniai, kuriais buvo naudotasi rengiant šį leidinį. Sąvadą gražiai sutvarkė ir išleido moderni ir veikli TEV leidykla.

Gaila, kad leidinys yra abėcėlinis kratinys, kuriame nėra nei istorinės, nei dalykinės struktūros. Atsakymo į paprastą klausimą - kas buvo pirmasis chemikas Lietuvoje, reikia ieškoti verčiant žinyną lapas po lapo. Tą patį tenka daryti, norint sužinoti, kiek buvo organikų ar inžinierių, profesorių ir akademikų.

Biografiniai aprašai net nenumeruoti, todėl sudarant žinyną papildančias rodykles teks naudoti visas pavardes, nes tai yra vienintelis, lengvai randamas dalykinis kodas.

Tai ne vien tik šio leidinio silpnoji vieta. Išmokę rašto, mes vis dar aklai laikomės beprasmės (kol kas, atrodo, dar niekam nepavyko paaiškinti jos) abėcėlinės raidyno tvarkos. Gal tokia mąstymo nuostata ir lemia tai, kad iki šių dienų trūksta lietuviškų sisteminių žodynų. Nors jau turime kelis dažnumo žodynus, tačiau visi kiti laikosi pirmosios raidės, o ne prasmės lemiamos tvarkos.

Šio rašinio tikslas - atkreipti esminiais dalykais besidominčios visuomenės dėmesį į svarbų ir reikšmingą naują leidinį ir paskatinti daryti daugiau tokio pobūdžio darbų. Mes turime pažinti save, savo tautą. Gal baigsime pyktis, kai suvoksime, kokį svarbų vaidmenį tautos raidoje vaidina skirtingi, kits kitą papildantys asmenys. Mes kiekvienas esame tam tikra plyta ar pastolis augančios tautos statomame valstybės istorijos rūme. Pradėję leisti “Kas yra kas”, pralaužėme ledus ir atvėrėme galimybę visiems domėtis kiekvienu. Garbė, geras vardas, nuveiktų darbų svarba tampa esminėmis ir amžinomis, asmenybės charakteristikomis. Genealoginiai medžiai tada turi ne tik genetinį kamieną, bet ir šakų tvirtumą, lapų spalvą ir žiedus. Toks požiūris verčia kiekvieną jaustis atsakingu ne tik už savo poelgius ir gyvenimo kelią, bet ir už visą gentį, už atsitiktines ir ilgalaikes gyvenimo sietis. Darbai ir žodžiai tampa ženklais, rodančiais ainiams, kas ką jiems paliko gero ir kieno klaidas taisant jiems vis dar tenka vargti. Nors Dievo keliai ir nežinomi, bet kas yra gera, naudinga, kas padeda tautai išlikti ir augti, jos tvarkomai valstybei klestėti, yra žmogaus protui suvokiami dalykai. Pagrindinį gyvenimo tikslą pasirinkti atsiranda daug naujų galimybių. Greta įprastinio aistringo noro tapti arba būti kažkuo svarbiu ir reikšmingu, kyla siekis padaryti ir daryti. Galbūt todėl orvidiškų sodybų atsiranda kiekvienoje apskrityje ir rajone.

Lietuvos tūkstantmečiui sudarytas ir patvirtintas galutinis Lietuvai labiausiai nusipelniusių 100 žmonių sąrašas. Galima būtų sudaryti ir Lietuvai labiausiai pakenkusių žmonių sąrašą, nors dažniausiai gyvenime - nėra to blogo, kuris neišeitų į gera.

Chemikų pastangos suvokti save ir savo paskirtį šalies ūkinėje ir kultūrinėje veikloje dar tik prasideda. Chemikų draugija dar tik tvirtėja. Jos laukia dideli darbai tvarkant savo gamybos ir gaminių teisinius dalykus, mokslo plėtros ir mokymo programas. Dabar jau ruošiamasi parengti ir išleisti išsamią chemijos raidos Lietuvoje istoriją. Bandoma pasidaryti ir chemikų profesionalų registrą. Aptariant praeitį reikia aptarti ir ateitį, bent iki artimiausio posūkio, t.y. kiek matyti iš dabarties įvaizdžio. Be raidos įvaizdžio, sunku eiti pirmyn, nes neaišku, kokį žingsnį žengti ir kur link jis nuves.