Matematikai virtualią realybę paverčia tikrove
Konferenciją organizavo trys svarbiausi Lietuvos matematikos centrai: Matematikos ir informatikos institutas, Vilniaus Gedimino technikos ir Vilniaus universitetai, o parėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų rėmimo fondas. Konferencijos organizacinio komiteto pirmininką VGTU Matematinio modeliavimo katedros vedėją prof. habil. dr. Raimondą ČIEGĮ kalbina "Mokslo Lietuvos" vyriausiasis redaktorius Gediminas Zemlickas.
Matematinio modeliavimo vaisiais naudojamės nuolatKuo reikšminga matematinio modeliavimo sritis? Kokią vietą ji užima Lietuvos matematikų veikloje? Mes lyg daugiau girdime apie tikimybinės skaičių teorijos, matematinės statistikos atstovų darbus bei konferencijas.Matematinis modeliavimas šiuo metu po matematinės statistikos ir finansų matematikos, ko gero, yra aktyviausiai Lietuvoje plėtojama matematikos mokslo kryptis. Be to, daugelis žmonių, net ir patys to nenujausdami, su mūsų darbais susiduria kas dieną. Terminas "virtualus pasaulis" iš tikrųjų tampa realybe, o mes daugeliu atvejų net neįsivaizduojame, kad nuolat vartojame to virtualaus pasaulio produktus. Visi realūs pavojingi eksperimentai šiuo metu jau keičiami matematiniais modeliais. Įvairios technikos priemonės nauji automobiliai, sudėtingiausi medicinos įrenginiai, pvz., tomografai, "prikimšti" matematinio modeliavimo dalykų. Žmonėms tai jau kasdienybė. Tačiau visi tie modernūs darbo įrankiai ir priemonės gali veikti tik tada, kai nuolat ir sėkmingai plėtojama ši matematikos kryptis.
Ar galėčiau taip formuluoti: matematikai ir ypač matematinio modeliavimo atstovai padarys viską, kad netolimoje ateityje virtualioji realybė taptų visiems įprasta? Nieko nėra praktiškesnio už gerą teorijąApibendrinant Jūsų išsakytas mintis, veikiausiai galėtume pasakyti, jog nieko nėra praktiškesnio už matematinio modeliavimo teorijos metodus.Visiškai teisingai. Tačiau, kad tie matematinio modeliavimo metodai "gyvuotų", reikia mokėti tam tikrą kainą. Gamtoje stebuklų nebūna. Šiuo metu nepaprastai padidėjo reikalavimai kompiuterių galimybėms. Ir ne tik jų greičiams. Šiuo metu akivaizdžiai galima pastebėti, kad visi prioritetai pasaulyje nukreipiami steigti superkompiuterių centrus. Jų neturint visi matematiniai modeliai yra "negyvi", kad ir kiek būtų teisingos pasaulio procesus aprašančios matematinės lygtys, tų procesų niekaip neįstengsime analizuoti. Lygiagrečiaisiais superkompiuteriais galima realiu laiku spręsti tas problemas, su kuriomis susiduria matematinio modeliavimo specialistai. Klasikinis pavyzdys galėtų būti toks: niekam nereikia žinoti, koks bus rytoj oras, jei tą prognozę gausime po 7 dienų. Ją reikia gauti šiandien. Lygiai taip pat mažai ką domins ligonio diagnozė, kai jis numirs. Šie pavyzdžiai rodo, kad vėl reikia koordinuoti veiksmus. Lietuvoje tam tikrų užuomazgų esama: superkompiuteris SP2 veikia Vilniaus Gedimino technikos universitete. Akademinė visuomenė aiškiai supranta, kad tai ne vieno universiteto kompiuteris. Šiuo metu Lietuvos superkompiuterių steigimo centro pagrindai padėti. Tai bus akademinė institucija, kurios steigimo ir plėtros klausimus spręs visos suinteresuotos dalyvauti šiame projekte institucijos. Tai pakankamai unikalus mūsų sąlygomis reiškinys, kai sugebama rasti realių galimybių tokioms sudėtingoms ir svarbioms problemoms spręsti. Ar tebesame mokiniai?Būtent Vilniaus Gedimino technikos universitete vyksta jau antrasis toks reikšmingas matematikų renginys. Įsiminė ir praėjusių metų rugpjūtį vykusi 7-oji Vilniaus tikimybių teorijos ir matematinės statistikos konferencija.Dalinai tai galima paaiškinti geromis organizacinėmis galimybėmis, kurių esama Gedimino universitete. Bet lemia ne vien materialūs dalykai, kokie svarbūs jie bebūtų. Universiteto vadovai su rektoriumi prof. habil. dr. E. K. Zavadsku priešakyje, Fundamentinių mokslų fakulteto dekanas doc. A. Čiučelis aktyviai palaiko tą nuostatą, jog tik turint stiprų matematikos centrą galima plėtoti inžinerinius mokslus. Tai įgyvendinama įsteigiant dvi stiprias katedras, kuriose telkiasi visi stipriausi tų krypčių Lietuvos matematikai. Matematinės statistikos katedrai vadovauja prof. habil. dr. Leonas Saulis, o Matematinio modeliavimo katedrai tenka vadovauti man.
Tarptautiniuose projektuose įstaigos mokslinis lygis vertinamas ne tik pagal tai, kiek žmonės išvyksta dirbti kitur arba važiuoja į konferencijas (tai pirma būtina sąlyga). Kitas brandumo laipsnis, kai jau kolegos vyksta pas mus kaip lygiaverčius partnerius. Žinoma, reikia lėšų, todėl džiaugiamės, kad mus parėmė, kad ir kukliai, Lietuvos mokslo ir studijų rėmimo fondas. Šitaip bendradarbiaujant jau galima naudotis kolegų iš kitų šalių žiniomis, informacija, noru konsultuoti ir rengti seminarus.
Šį kartą į Vilnių atvyko Danijos technikos universiteto ir Superkompiuterių centro prof. Jerzy Wasniewski ir prof. Alan Vincent Barker. Iš Švedijos atvyko prof. Arne Kjellman, taip pat žinomi šios srities specialistai iš JAV, Norvegijos, Turkijos, Rusijos, Estijos, Latvijos. Taigi sulaukėme svečių iš tų valstybių, kuriose veikia aktyviausi matematinio modeliavimo centrai.
Ir vis tik mes matematinio modeliavimo srityje esame mokiniai?
Kaip derinate fundamentinius ir taikomuosius matematinio modeliavimo darbus? Matematikai prieš nuodus?Kas galėtų matematinio modeliavimo metodus telktis Lietuvoje savo uždaviniams ir problemoms spręsti? Kokiose veiklos srityse tie metodai galėtų teikti apčiuopiamos naudos?Pateiksiu keletą pavyzdžių, kokie konkretūs projektai pristatomi šioje konferencijoje. Kad ir vaikų sauskelnių gamybos efektyvus modeliavimas pagal "Procter & Gamble" projektą, kurį atliekame kartu su Vokietijos matematikais. Tai įrodymas, kokios solidžios firmos tas technologijas diegia. Taip pat pristatomi įvairūs medicinos, mechanikos ir statybinių projektų darbai. Taikant modeliavimo technologiją pavyksta padidinti gaminių ir įrenginių patikimumą, sumažinti gamybos kaštus ir pan.
Kita sritis, kurioje pateisinamos investuojamos lėšos šalyse, turinčiose galingus lygiagrečių kompiuterių centrus - tai meteorologinės informacijos apdorojimas, užterštumo kontrolė, tuo pačiu ir kasdienė. Visa tai aktualu ir Lietuvai. Štai Gariūnų turgavietėje buvo išlietos nuodingos medžiagos, aplinka užteršta. Tačiau niekas neatlieka analizės, kokios įtakos tai gali turėti, kokios to incidento pasekmės. Mūsų vadovai, administratoriai negauna patikimos informacijos, be kurios neįmanoma operatyviai priimti ir teisingiausius sprendimus. Tie modeliai sukurti, kasdienis jų variantų skaičiavimas reikalauja gerokai didesnių išteklių, negu šiuo metu turime.
Štai Belgijoje kilo triukšmas dėl dioksino, kurio rasta vištų šlaunelėse. Belgijai "dioksino krizė" kainuos mažiausiai 30 mlrd. frankų. Kuo čia galėtų būti naudingi matematinio modeliavimo metodai?
Tokius modelius matematikai galėtų atlikti Lietuvos, o gal ir Europos užsakovams?
Suprantu, kad Jūsų Matematinio modeliavimo katedros jėgos nėra beribės. Jeigu pradėtumėte gauti pramonės, įvairių firmų užsakymus, tai paprasčiausiai negalėtumėte jų įvykdyti. Jeigu pamatytume, kad yra aiški ir kryptinga šios srities Lietuvos politika, tai, be abejonės, daug noriau dirbtume savo šaliai. Matematika ir idealizmasEsate prof. M. Sapagovo mokinys. O gal jau ir savo vieną kitą mokinį galėtumėte paminėti?Penki mano mokiniai jau apgynė disertacijas, dar penki jas rengia. Iš aktyviai dirbančių savo mokinių, matematinio modeliavimo specialistų, išskirčiau doktorantą Ramūną Šablinską (jis parengė konferencijai pranešimą), Paulių Ratę, Vadimą Starikovičių. Tai labai gerai parengtas jaunimas, kuris teikia didelių vilčių. Tačiau nerimą kelia vis tos pačios materialinės bėdos. Šie specialistai jau dabar gauna pelningus telekomunikacijų firmų pasiūlymus ir aš negaliu būti tikras dėl jų, kaip mokslininkų, ateities. Ar jie išliks "grynajame" moksle, o gal pereis į kitas veiklos sritis? Bet kuriuo atveju esu įsitikinęs, kad jie bus labai aukštos kvalifikacijos specialistai.
Matematika idealizmo neišmoko? Kai tenka rinktis, ar tarnauti mokslui, ar geltonajam velniui, tai ne visada laimi mokslas?
Kam labiau reikėtų didžiuotis - bankininkams ar matematikams?
Kaip vertinate tokį smegenų iš matematikos "nutekėjimą"? Baltijos šalių matematikos žiedasKo tikitės iš konferencijos?Visų pirma tai darbų įvertinimas, naujų idėjų patikrinimas. Konferencija dar buvo neprasidėjusi, o kuluaruose visi šnekėjo apie ateitį - bendrus projektus, darbus. Jeigu kalbėsimės po metų, manau, galėsiu patikslinti, kiek naujų sumanymų gimė būtent šios konferencijos metu.
Po metų 5-oji konferencija vyks čia pat?
Baltijos šalių matematinio modeliavimo specialistai šitaip bendradarbiaudami sudarytų nelyginant lygiagretų superkompiuterį?
Į Baltijos šalių žiedą įsispraudę ir kai kurių toli nuo Baltijos jūros šalių matematikai. Kaip tai paaiškintumėte?
Domėjosi šia konferencija ir Italijos matematikas, tik nesugebėjo gauti šiam tikslui lėšų. Nors neatvyko, bet užsiregistravo ir spausdins savo darbus VGTU mokslo žurnale "Matematinis modeliavimas ir analizė", kurio trys numeriai jau išėjo. Argi tai nėra įrodymas, kad matematikos pasauliui esame įdomūs?
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
|