Orientuotis į šiandieninę Europą, vadinasi, orientuotis į praeitį (3)Balandžio 23-24 d. Vilniaus Centrum viešbutyje vyko konferencija, skirta mikrosistemų technologijų plėtrai Baltijos regiono valstybėse. Apie ją mintimis dalijasi Kauno technologijos universiteto Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinio centro direktorius prof. habil. dr. Valentinas SNITKA. Apie mikrosistemų technologiją kviečiama diskutuoti interneto svetainėjeKaip galėtumėte pakomentuoti vykusį renginį, ką naujo išgirdo šios konferencijos dalyviai? Šį renginį organizavo NEXUS - Europos mikrosistemų kompetencijos tinklas, rėmė Valstybinis mokslo ir studijų rėmimo fondas bei Mokslo ir technologijų parkas. Tinklo nariai yra apie 400 Europos pramonės įmonių, tyrimo institutų bei universitetų laboratorijų. Tarp jų tokios firmos, kaip Philips, Siemens, Danfos, Bosch, o tai rodo mikrosistemų technologijos svarbą. Vienas iš pagrindinių konferencijos tikslų - stimuliuoti mikrosistemų, kaip vienos iš prioritetinių Penktosios bendrosios programos (FRAMEWORK 5) technologijų, vystymąsi Baltijos šalyse bei padėti stiprinti ryšius su Vakarų Europos partneriais. Kviestinius pranešimus apie mikrosistemų technologijos padėtį, rinkos vystymosi perspektyvas bei komercializacijos problemas pristatė tokie žinomi specialistai, kaip Delfto universiteto prof. S. Middelhoek (Olandija), Yole Development (Prancūzija) firmos atstovas Dr. J. C. Eloy ir kiti.Deja, Lietuvoje mikrosistemų technologija, kaip reikšminga technologija, dar nėra suvokiama nei akademinės, nei verslo visuomenės. Todėl renginyje dalyvavo tik keletas Lietuvos verslo atstovų. Tačiau malonu ir svarbu, kad tarp renginio dalyvių buvo nemažai studentų. Besidominčius NEXUS veikla, teikiamomis galimybėmis bei mikrosistemų technologija kviesčiau apsilankyti mūsų interneto svetainės puslapyje http://www.microsys.ktu.lt ir įsitraukti į diskusiją. Plėtoti patiems ar pirkti?Tačiau ar verta mums su savo ribotomis galimybėmis pradėti vystyti tokias naujas technologijas, kaip mikrosistemų technologija? Ar ne paprasčiau būtų naudotis užsienyje pagamintais produktais? Juk ir dabar beveik viską iš užsienio perkame, net medvaržčius atsivežame.Matau dvi skirtingas problemas. Jei gyvename šia diena, tai spręskime tik vienadienes problemas. Iškelkime puotą ir kirskime, kol galim. Kas bus rytoj, pamatysime. Jei esame tikri šeimininkai, galvokime šiandien, ką valgysime rytoj ir poryt. Taigi kokia pramonės struktūra Europoje bus rytoj, kokie produktai dominuos rinkoje? Ar rytoj turėsime ką pasiūlyti tarptautinei rinkai? Beje, vartydamas Lietuvos pramonininkų konfederacijos išleistą reklaminį lankstinuką, atkreipiau dėmesį į ten pateiktus skaičius, t.y. įmonių metinę apyvartą ir darbuotojų skaičių. Perskaičiavus metinės apyvartos dydį litais vienam darbuotojui išėjo, kad Lietuvos įmonėse metinė apyvarta vienam darbuotojui svyruoja nuo 15 tūkst. iki 100 tūkst. Lt. Tačiau daugelio įmonių vidurkis yra apie 30-50 tūkst. Lt. Vakaruose norint išlikti rinkoje metinės apyvartos vidurkis vienam darbuotojui turi būti didesnis negu 400 tūkst. Lt. Tai aiškiai rodo mūsų pramonės įmonių itin žemą darbo našumą. Kaip mes konkuruosime bendroje Europos rinkoje, į kurią trokštame pakliūti nors dabar? Gal pasikliaukime Suomijos pavyzdžiu?O kaip yra Suomijoje? Galėtume orientuotis į juos. Ar Suomija vysto mikrosistemų technologiją? Jeigu prof. V. Snitka neprieštaraus, tai šį klausimą užduosiu Oulu universiteto Suomijoje profesoriui V. Lantto.Prof. V. Lantto. Taip, Suomija aktyviai pradėjo vystyti mikrosistemų technologiją ir tai yra neišvengiama. Mikrosistemų technologijos produktai Suomijoje gaminami ir naudojami jau dabar. Tai įvairios jutiklius naudojančios sistemos, medicinos, gamtosaugos prietaisai. Nokia yra šios srities lyderis ir mikrosistemų produktai yra kiekviename mobiliajame telefone.
Vėl kreipiuosi į prof. V. Snitką: visgi kas tai yra - mikrosistemų technologija? Gal pakomentuotumėte truputį plačiau. Globalinės inovacijosKą turite galvoje, kai kalbate apie globalines inovacijas?Pasaulinio ūkio vystymasis pastaruosius 40 metų buvo pažymėtas miniatiūrizacijos etikete ir jos varomoji jėga buvo duomenų apdorojimo pramonė arba tiksliau - informacinės technologijos, kurių naujiems produktams buvo keliami reikalavimai - mažesni, greitesni, pigesni. Šis procesas apibendrintas Muro (Moore) dėsniu, kuris sako, kad informacinių sistemų informacinis galingumas padidėja du kartus, o jų matmenys sumažėja du kartus kas 18 mėnesių. Šį miniatiūrizacijos procesą (parametrų kitimą dešimtimis tūkstančių kartų) lydėjo ir kainų kritimas, kuris šiuo metu siekia mikrodolerius vienam informacijos bitui, bei duomenų apdorojimo greičio didėjimas, kuris jau siekia nanosekundes vienai skaičiavimo operacijai. Tai pasiektapagal mokslinius tyrimus sukaupus naujų žinių, medžiagų, priemonių ir gamybos metodų, kuriais remiantis galima manipuliuoti mikropasaulio objektais. Tačiau neatrodo, kad miniatiūrizacijos procesas baigtųsi, nepaisant problemų, ypač didėjančių gamybos kainų, toliau siekiant mažinti sistemų matmenis tradiciniais metodais. Tačiau kitas laiko periodas bus skirtas ir naujoms koncepcijoms, metodams ir prietaisams kurti. Pagaliau trečiuoju periodu tradicinė miniatiūrizacija pasieks savo galimybių ribas - keleto atomų masės tūrio teks vienam saugomam informacijos bitui. Tai atsitiks apie 2010 metus.
Šiandien tai jau sunkiai suvokiama remiantis tradicinių žinių lygiu. Naujos koncepcijos, kurių esmė yra ne mažesnių, bet sudėtingesnių, protingesnių, visapusiškesnių įtaisų kūrimas, vis labiau įsigali. Mikroelementinę sistemų bazę ima keisti nanoelementinė bazė ir jų technologija - nanotechnologija.
Taigi pažangios technologijos jau dabar ne tik taikomos, bet ir ima dominuoti, nulemia valstybės ekonomiką ir jos saugumą.
Reikėtų apibrėžti terminą pažangios technologijos- kaip tai suprantama tarptautinėje praktikoje. Pažangios technologijos - tai nėra tam tikro technologinio proceso ar jo dalies inovacija. Tai netgi nėra vieno technologinio proceso pakeitimas kitu, naujesniu. Terminas pažangios technologijos atspindi tam tikrą bendro pasaulinio technologinio vystymosi tendenciją, kurią sukelia didėjantys visuomenės poreikiai ir, žvelgiant dar giliau, bendra gamtos evoliucija. Šį procesą lydi vis sudėtingesnė aplinka, kurioje reikia veikti, procesų, tarp jų - rinkos ir informacijos mainų, globalizacija. Valstybės ūkis tokioje aplinkoje gali sėkmingai veikti tik įsijungdamas į pasaulinę rinkos sistemą, kurioje lemiamą vaidmenį atlieka laisvas kapitalo judėjimas ir konkurencija dėl jo. Ne seno ūkio atstatymas, bet naujo kūrimasKaip šiomis sąlygomis turėtų veikti tokia valstybė, kaip Lietuva?Savo strateginius tikslus turėtų orientuoti į ateities tarptautinę ekonominę situaciją, savo ūkį - į būsimas technologijas, nes tik jos užtikrins Lietuvos produktų konkurentiškumą tarptautinėje rinkoje.
Technologinė plėtra taip spartėja, kad žmogus jau pradeda pastebėti evoliucijos procesą. Prognozuoti 10 metų į priekį būtų labai rizikinga, tačiau bendros tendencijos pakankamai aiškios. Tai žiniomis pagrįsta ekonomika, rinkos globalizacija, didėjanti konkurencija, kompleksinė ir sparčiai kintanti aplinka. Kai taip sparčiai kinta aplinka, Lietuvos ūkio politika, matyt, turėtų būti orientuota ne į ūkio atstatymą, kaip dažnai dabar sakoma, bet į naujo ūkio kūrimą.
Kokį naują ūkį turite omenyje ir kaip jį reikėtų sukurti? Kas tos pažangios technologijos?Kokios Jūsų minimos pažangios technologijos šiuo metu svarbiausios? Kokia jų produktų reali rinka artimiausiu metu?Informacinės technologijos yra vienos svarbiausių, tačiau tai nėra tik komunikacijos ar multimedia, kaip mūsų krašte dažnai suprantama. Visos technologijos vis labiau integruojasi į bendrą informacinių technologijų srautą, ir informacijos planavimas, apdorojimas, panaudojimas tampa viena pagrindinių visuomenės veiklos sričių. Viena tokių visaapimančių technologijų yra mikrosistemų technologija. Kas tai yra? Iš esmės tai yra tik šiuolaikinis bendro miniatiūrizacijos ir integracijos proceso etapas. Šiam procesui tinka terminas miniatiūrizacijos evoliucija, kaip ir gamtos evoliucija, su evoliucijai būdingais tolygaus vystymosi etapais, staigiais šuoliais ir bendru kovos už būvį principu. Mikrosistemų technologija yra natūralus ir logiškas žmogaus technologinės veiklos etapas, kurio tikslas yra pasiruošti naujam ir kokybiškam visuomenės organizaciniam šuoliui, perėjimui į molekulines technologijas ir informacinę visuomenę. Vien entuziazmo mažaAr tokie strateginiai planai turėtų remtis atskirų mokslininkų entuziastų veikla, o gal tai turi tapti būtina valstybės ūkio politikos dalis?Technologinėse šalyse tai yra valstybės politika. Naujos mokslo žinios, nauji tyrimo metodai bei aparatūra, nauji gamybos metodai spartina naują ir vis greitėjantį technologinių galimybių pasikeitimą ir naujų produktų atsiradimą rinkoje. Šiandien daugelyje pasaulio laboratorijų vizualizuojami atskiri atomai, kuriamos XXI a. technologijos, paremtos atskirų atomų ir molekulių manipuliavimu. Tačiau Lietuvoje, deja, net ir universitetuose mikrosistemų sąvoka dažnai suvokiama kaip mokslinė fantastika, o kartais ir visai negirdėta net mokslinei visuomenei. Galima sakyti, net agresyviai priešinamasi tiems dalykams. Tai rodo, kad visuomenėje vyksta bazinių mokslinių-technologinių žinių nykimo procesas, taigi visuomenė praranda pagrindą, kuris būtinas naujoms, pažangioms technologijoms kurti. Prarandamas ekonomikos augimo pagrindas ir galimybė konkuruoti savo produktais. Ir šis procesas greitėja, nes Vakaruose žinios ir naujos technologijos kuriamos vis spartesniais tempais, ir tai yra ūkio konkurentiškumo pagrindas.
Ūkio konkurencingumą lemia jo gamybinis ir kokybinis pajėgumas, taip pat moksliškai ir technologiškai kvalifikuota darbo jėga, bet ne biurokratinės ūkio kontrolės sistemos. Tačiau, nepaisant konservatyvių jėgų pasipriešinimo, pažangūs procesai neišvengiamai juda į priekį ir Lietuvoje. Tai rodo ir Vilniuje organizuota mikrosistemų konferencija, ir tai, kad Kauno technologijos universiteto Senato nutarimu mokslinis centras Vibrotechnika nuo šiol vadinsis Mikrosistemų ir nanotechnologijos mokslinis centras.
Kalbėjosi Gediminas Zemlickas
|