Prie labai svarbių rezultatų galima priskirti tai, kad universitetas 1998 m. gavo teisę:

• devynių mokslo krypčių habilitacijai;
• teikti šešių mokslo krypčių profesoriaus vardą ir neribotai – visų technologijos mokslų srities krypčių;
• teikti keturiolikos mokslo krypčių daktaro laipsnį;
• teikti septynių mokslo krypčių docento vardą ir neribotai - visų technologijos mokslų srities krypčių.

1998 m. vis daugiau universiteto darbuotojų dalyvavo tarptautinėse mokslo programose. Tačiau tenka pabrėžti, kad jose dalyvauja daugiausia Aplinkos inžinerijos, Statybos ir Fundamentinių mokslų fakultetų darbuotojai. Kitų fakultetų šios srities veikla gana pasyvi.

1998 m. labai padidėjo užsakomųjų mokslo darbų apimtys: nuo 3,6 mln. Lt 1997 m. iki 4,47 mln. Lt 1998 m. Pirmauja taip pat Aplinkos inžinerijos ir Statybos fakultetai. Kiti fakultetai dar nepakankamai išnaudoja savo potencialą.

Nemaža darbų atliko Teritorinio planavimo, Transporto mokslo institutai bei Statinių, konstrukcijų ir medžiagų mokslo laboratorija.

Universitetas leido 6 periodinius prenumeruojamus mokslo žurnalus, vieną jų kartu su D. Britanijos Napiero universitetu.

1998 m. universiteto mokslininkai išleido 7 monografijas, 4 vadovėlius, 53 mokomuosius ir 19 kitų leidinių, 50 standartų, tai yra 133 darbus atskirais leidiniais. Paskelbti 573 straipsniai, iš jų 7 – žurnaluose, turinčiuose svorio koeficientą, 17 – recenzuojamuose tarptautiniuose ir 155 – Lietuvos recenzuojamuose žurnaluose. Tai išties neblogi rezultatai.

Tačiau praėjusiais metais VGTU neapgintas nė vienas habilitacijos darbas. Apgintos tik 4 daktaro disertacijos.

Universiteto mokslininkai organizavo net 24 mokslinius renginius, iš jų nemažai – tarptautinių. VGTU mokslininkai perskaitė 694 mokslinius pranešimus, dalyvavo dešimtyje parodų.

Tačiau pažvelgus atidžiau, mokslinio darbo vertinimai nėra tokie optimistiški. Panagrinėjus kvalifikacinius mokslo darbus, nesunku pastebėti, kad daugelis universiteto mokslininkų per 5 metų kadenciją nepaskelbė nė vieno straipsnio recenzuojamuose žurnaluose, o pasitenkino konferencijų darbais. Nemažai Fundamentinių mokslų fakulteto darbuotojų apsiriboja metodiniais darbais ir neieško galimybių bendradarbiauti su kitų fakultetų ar mokslinių institutų kolektyvais ir spręsti aktualias valstybei mokslo problemas.

Tenka išskirti svarbiausius universiteto mokslinės veiklos uždavinius:

• paspartinti tyrimus pagal nustatytas universiteto mokslo kryptis;
• paspartinti tarpdisciplininių tyrimų kolektyvų formavimą, šiam darbui pritraukiant įvairių fakultetų ir mokslo šakų bei krypčių mokslininkus;
• suaktyvinti grantų paiešką Lietuvoje ir užsienyje;
• išplėtoti platesnį bendradarbiavimą su Lietuvos ministerijomis, žinybomis, įmonėmis;
• prioritetine tvarka gauti mokslinės aparatūros tiems mokslo padaliniams, kurie įrodo savo darbų aukštą tarptautinį lygį;
• skatinti universiteto darbuotojus aktyviau dalyvauti įvairių Lietuvos ir užsienio mokslo organizacijų veikloje;
• skatinti mokslininkus, pasiekusius gerų rezultatų, skiriant jiems aktyvumo priedus;
• skatinti mokslininkus, dalyvaujančius rengiant mokslo programas ir tarptautinius projektus;
• skatinti mokslininkus, rengiančius habilitacijos darbus ir daktaro disertacijas.

Personalo problemos

Daugėja profesorių ir docentų, užimančių nepagrindines pareigas. Docentų, einančių pagrindines pareigas, skaičius praktiškai nekinta. Beveik vienodas jau kelerius metus išlieka ir vyr. asistentų skaičius. Kasmet daugėja asistentų, neturinčių mokslo laipsnio. Šie duomenys kelia susirūpinimą. Tai, kad universitete jau 38% dėstytojų neturi mokslo laipsnių, yra labai rimtas signalas.

Ir toliau ypač didelė problema lieka VGTU pedagoginio personalo amžius, jo vidurkis 1998 m. pasiekė 54 metus, turinčių mokslo laipsnius ir vardus – 57 metus. Net pedagoginio personalo, neturinčio mokslo laipsnių, amžiaus vidurkis pasiekė 43 metus.

Siekiant pagerinti universiteto darbuotojų sudėtį būtina:

• skatinti habilitacijos darbų gynimą;
• gerinti darbą su doktorantais;
• principingiau peratestuoti darbuotojus;
• ieškoti specialistų, galinčių dėstyti universitete, apie tai plačiau informuoti;
• skatinti gerai dirbančius mokslininkus, pristatant juos valstybiniams apdovanojimams, premijoms, skiriant aktyvumo priedus;
• skatinti darbuotojus VGTU dirbti visu etatu;
• įdarbinant nepagrindines pareigas daugiau doktorantų ir magistrantų į universiteto mokslinius padalinius.

Infrastruktūra

1998 m. daug nuveikta rekonstruojant biblioteką, kurią pradėti eksploatuoti numatyta iki 1999 m. rugsėjo 1 dienos. Numatoma įkurti abonementą ir miesto centre, Trakų gatvės pastatuose esantiems fakultetams.

Svarbu tai, kad 1998 m. Lietuvos Vyriausybė mainais už III rūmus, esančius Aušros vartų gatvėje, universitetui perdavė Trakų gatvėje esantį 9500 m² ploto pastatų kompleksą su aktų sale. Į šiuos rūmus jau persikėlė III rūmuose buvę padaliniai. Paskaitoms pritaikyta dalis auditorijų, jose studijuoja įvairių fakultetų studentai. Šiuo metu vyksta šio komplekso rekonstrukcijos projektavimo darbai, nes objektas buvo įrašytas į Valstybės investicijų 1999–2001 m. programą. Projektavimo darbams skirta 250 tūkst. Lt.

1998 m. toliau vyko Elektronikos fakulteto Naugarduko gatvėje rekonstrukcijos darbai. 1998 m. daug dirbta siekiant gauti valstybės finansavimą tolesniems rekonstrukcijos darbams. Į Valstybės investicijų programą įtraukti du VGTU objektai: VGTU biblioteka Saulėtekio al. 14 (skirta 2 750 tūkst. Lt) bei Elektronikos fakulteto korpusas, kurio rekonstrukcijai skirta 2 000 tūkst. Lt. 1999 m. didelėmis pastangomis net 3 VGTU objektai buvo įrašyti į Valstybės investicijų programą ir tam numatoma gauti 5 000 tūkst. Lt.

Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervinio fondo buvo išsirūpinta nepaprastųjų lėšų – 790 tūkst. Lt mokomajam dviejų variklių lėktuvui CESSNA-310Q įsigyti ir 225 tūkst. Lt. Statinių, konstrukcijų ir medžiagų mokslo laboratorijos įrangai pirkti.

1998 m. baigtas rengti ir įgyvendintas VGTU kompiuterizacijos investicinis projektas ir įsigytas vienas galingiausių Lietuvoje daugiaprocesorinis lygiagrečiosios architektūros IBM RS/6000 SP kompiuteris. 1998 m. spalio 22 d. naujasis kompiuteris ir programinė įranga pristatyta Lietuvos visuomenei.

Universiteto leidykla “Technika” 1998 m. išleido 108 leidinius bendrosios 940,74 spaudos lankų apimties.

1998 m. įsigyti net 275 personaliniai kompiuteriai, iš kurių net 189 - iš specialiųjų lėšų ir kitų fondų. Nors studentų skaičius kasmet didėja, studentų ir kompiuterių santykis mažėja: nuo 13,22 – 1995 m. iki 8,39 – 1998 m. 1997 m. buvo 181 kompiuterizuota studentų darbo vieta, o vien tik 1998 m. šių vietų skaičius padidėjo 108 ir pasiekė 289 darbo vietas. Toli pažengta kuriant kompiuterių tinklus. 1997 m. tinklams buvo investuota 194,7 tūkst. Lt, o 1998 m. – 606,3 tūkst. Lt.

Prie būtiniausių infrastruktūros tobulinimo priemonių priskirtos šios:

• rengti vadovėlius, kurių leidybą finansuotų Lietuvos mokslo fondas bei Vadovėlių leidybos centras;
• įkurti Bibliotekos tarybą, kurios tikslas – racionaliai parengti užsakymus knygoms pirkti;
• baigti bibliotekos rekonstrukciją ir perkelti fondus;
• dalį abonemento fondų įkurdinti Trakų gatvėje (III rūmai) ir juos skirti Elektronikos, Mechanikos, Transporto fakultetų bei AGAI studentams;
• organizuoti racionalų jau turimos kompiuterių technikos naudojimą;
• siūlyti organizuoti Lietuvos mokslų akademijos išvažiuojamąją sesiją, siekiant mokslo visuomenę supažindinti su VGTU superkompiuterio galimybėmis ir jo tolesnio tobulinimo būtinumu;
• parengti bendrą VGTU infrastruktūros plėtotės projektą;
• rengti investicinius projektus tolesnei VGTU infrastruktūrai tobulinti.