Prof. Ona Voverienė

Pedagogikos pamatus tokiems tyrimams padėjo prof. J. Vaitkevičius straipsniu “Pedagogikos mokslo būklė Lietuvoje 1940-1990 metais” (Vaitkevičius J. // Mokslas ir Lietuva, 1992, Nr. 2-3, 115-120 p.).

1995 m. “Mokslo Lietuvos” straipsnyje “Pedagogikos mokslo būklė Lietuvoje mokslotyrininko žvilgsniu” (Voverienė O. // Mokslo Lietuva, 1995, Nr. 10, 11) pateikėme pedagogų apgintų disertacijų 1953-1992 m. tyrimų rezultatus.

Šio straipsnio tikslas - pratęsti pokalbį apie pedagogų apgintas disertacijas 1990-1998 m. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m. prasidėjo nauja jos gyvenimo ir raidos epocha bei mokslo naujas istorinis raidos etapas.

Tai nereiškia, kad buvo kaip kirviu atkirsta Lietuvos mokslo raida sovietmečiu. Dar trejus metus (1990-1992 m.) buvo leista baigti rašyti ir ginti disertacijas užsienio mokslo tarnybose. Tai buvo teisingas, humaniškas sprendimas. Disertacijos parengimas ir jos gynimo organizavimas - ilgalaikis procesas. Taip buvo išvengta skausmingų praradimų.

1990-1998 m. Lietuvos pedagogikos mokslininkai parengė ir apgynė 85 disertacijas, iš jų 19 - habilitacijos^*.

Pereinamuoju laikotarpiu 1990-1992 m. buvo apgintos 55 disertacijos, iš jų 8 - daktaro (mokslo laipsniai vėliau nostrifikuoti į habilituoto daktaro).

1990 m. apgintos 24 disertacijos, iš jų 2 - habilituoto daktaro, 1991 m. - 12, iš jų 1 – habilituoto daktaro, 1992 m. - 19, iš jų 5 – habilituoto daktaro.

17 disertacijų, iš jų 6 habilituoto daktaro apgintos Maskvos ir Sankt Peterburgo mokslinėse tarybose, kitos - Vilniaus universitete ir tuo metu dar Vilniaus pedagoginiame institute.

1993 ir 1996 m. neapginta nė viena pedagogikos disertacija.

1994 m. apgintos 7 disertacijos, iš jų 6 - habilitacijos darbai. Daugelis disertantų gynė parengtas ir išleistas monografijas: J. Uzdila “Dorinis asmenybės ugdymas šeimoje” (V.: VPU, 1994), J. Galvydis “Agronomijos lavinimo turinys” (V.: VPU, 1994), Z. Bajoriūnas “Familistikos pagrindai: edukologinis aspektas” (V.: VPU, 1994), J. Skernevičius “Ištvermės ugdymas” (V.: VPU, 1994). Kiti mokslininkai gynė parengtus habilitacijos darbus: A. Katinienė “Vaiko muzikinės kultūros ugdymas darželyje”, B. Balčytis “Matematikos mokymo turinio ir metodikos optimizavimas lietuviškų mokyklų pradinėse klasėse 1983-1993 metais”, E. Adaškevičienė “Lietuvos ikimokyklinukų fizinis ugdymas “.

R. Vaivada parengė ir apgynė daktaro disertaciją “Lietuvių liaudies pedagogijos bruožai ir jų atspindžiai Žemaitės praktinėje veikloje ir grožinėje kūryboje”.

1995 m. pedagogikos mokslininkai apgynė 6 disertacijas, tarp jų ir habil. dr. T. Stulpinas iš Šiaulių universiteto. Jo habilitacijos darbo tema - “Mokyklinis ugdymas, kaip visybiškas procesas”.

1997 m. apginta viena daktaro disertacija moterų problematika: ”Švietimo įtaka moterų veiklos galimybių plėtrai Lietuvos visuomenėje”. Ją parengė ir apgynė jauna mokslininkė Nida Stankevičienė iš Kauno technologijos universiteto, davusi pradžią naujai socialinių mokslų krypčiai. Tai nauja ir sveikintina.

1998 m. apginta 15 pedagogikos disertacijų, iš jų 2 - habilituotų daktarų. Jas apgynė K. Pukelis “Mokytojų rengimo idealinio modelio parametrai” (Vytauto Didžiojo universitetas) ir R. Laužackas “Sistemoteorinės profesinio ugdymo kaitos dimensijos” (VDU).

Naują perspektyvią pedagogikos tyrimų kryptį inicijavo drąsus žemaitis V. Raudys, parengęs ir apgynęs daktaro disertaciją “Tautinis ugdymas Lietuvos pradžios mokykloje 1918-1940 metais” Klaipėdos universitete. Norėtųsi jam nuoširdžiai palinkėti pačiam ir subūrus grupę žemaičių tęsti šią aktualią dabarties Lietuvai temą.

Ginamų disertacijų iš pedagogikos gausėjimas rodo, kad šis mokslas jau “išbrido” iš nepasitikėjimo ir nerimo balos ir plėtojasi pačia tinkamiausia Lietuvai kryptimi, o brandžiausi kūrybos rezultatai įtvirtinami habilitacijos darbais.

Išsiplėtė pedagogikos disertacijų gynimo “geografija”. Daugiausia disertacijų – 35 - apginta Vilniaus universitete, VPU - 23, Klaipėdos universitete - 4, Šiaulių universitete - 3, Kauno technologijos universitete - 1, Maskvos aukštųjų mokyklų tarybose - 13, Sankt Peterburge - 4.

Apgintų disertacijų teminė struktūra 1990-1998 m. tokia:

1. Mokymo metodika - 34 disertacijos (40 proc.);
2. Asmenybės ugdymas, įtraukiant ir dorinį ugdymą - 24 disertacijos (28,2 proc.);
3. Asmenybės fizinis ugdymas (sportas) - 8 disertacijos (9,4 proc.);
4. Profesinis orientavimas - 7 disertacijos (8,2 proc.);
5. Bibliotekininkystė ir informacijos mokslai - 3 disertacijos (3,5 proc.);
6. Mokyklų ir švietimo istorija - 3 disertacijos (3,5 proc.).

Kitos 6 disertacijos pagal tematiką pasiskirstė taip: pedagogikos teorija - 2, aukštojo mokslo pedagogika - 2, valdymas ir švietimo sistemos organizavimas - 2 disertacijos.

Kaip jau rašėme minėtame straipsnyje (Voverienė O. // Mokslo Lietuva, 1995, Nr. 11), 1953-1990 m. buvo apgintos tokios tematikos disertacijos:

1. Mokymo metodika - 78,5 proc. visų apgintų disertacijų;
2. Aukštojo mokslo pedagogika - 6,4 proc.;
3. Bibliotekininkystė ir mokslinė informacija - 4,9 proc.;
4. Mokyklos ir švietimo istorija - 4,2 proc.;
5. Dorinis ugdymas - 2,4 proc.;
6. Profesinis orientavimas - 2,14 proc.;
7. Asmenybės ugdymas - 1,5 proc.

Taigi naujuoju pedagogikos mokslo raidos periodu beveik perpus sumažėjo disertacijų mokymo metodikos klausimais, sunyko aukštojo mokslo pedagogikos kryptis (apgintos tik 2 disertacijos), sumažėjo disertacijų mokyklos ir švietimo istorijos klausimais, iš septintos vietos pagal apgintų disertacijų skaičių į antrąją pakilo asmenybės tyrimų ir ugdymo kryptis (apgintos net 24 disertacijos, o 1953-1990 m. - 13), atsirado naujos problematikos - tautinio ugdymo, pedagogikos teorijos, švietimo sistemos valdymo ir organizavimo, moterų problematikos - disertacijų ir naujų tyrinėjimo krypčių pedagogikoje užuomazgų.

Mums įdomi habilitacijos darbų problematika, nes išryškėja naujų tyrimų ir mokslinių krypčių orientyrai.

Apginti habilitacijos darbai pagal tematiką pasiskirstė taip:

1. Asmenybės ugdymas, įtraukiant ir fizinį ugdymą - 12 (63,15 proc.);
2. Mokymo metodika - 2 (10,5 proc.);
3. Profesinis orientavimas - 2 (10,5 proc.);
4. Pedagogikos teorija - 1 (5,2 proc.).

Du habilitacijos darbai apginti bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos klausimais. Ši mokslo kryptis nuo 1993 m. eliminuota iš pedagogikos mokslo struktūros.

Kitas mokslo šakos bibliometrinės analizės pjūvis, naudojant disertacijų srautą, - susikūrusios mokslininkų socialinės grupės, galinčios palankiomis socialinėmis, ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis peraugti į mokslines mokyklas.

Analizuojant 1953-1998 m. apgintų disertacijų srautą mums pavyko identifikuoti tokias pedagogikos mokslininkų socialines grupes:

1) prof. L. Jovaišos. Jam vadovaujant apginta 17 daktaro disertacijų;
2) prof. J. Vaitkevičiaus. Jam vadovaujant apginta 14 daktaro disertacijų;
3) prof. V. Rajecko. Jis išugdė 12 pedagogikos daktarų;
4) prof. J. Laužiko - 11 daktarų;
5) prof. V. Stakionienės - 7 daktarai;
6) prof. V. Aurylos - 6 daktarai;
7) prof. B. Bitino - 5 daktarai;
8) prof. J. Budzinskio - 4 daktarai.

Prof. L. Jovaišos mokslinės krypties ir jam konsultuojant habilitacijos darbą apgynė dabar jau profesorė P. Jucevičienė, prof. J. Laužiko grupėje - M. Lukšienė, prof. B. Bitino - E. Aramavičiūtė. Kitos socialinės mokslininkų grupės, nors ir gausios, habilituotų daktarų neišugdė.

Taigi kol kas kalbėti apie pedagogikos mokslines mokyklas dar per anksti. Mokslo krypties mokslinė mokykla susiformuoja tuomet, kai jos iniciatoriui ir vadovui pavyksta išugdyti ne mažiau kaip 3 habilituotus daktarus, turinčius svarių, visuotinai pripažintų mokslo ir pedagoginės veiklos rezultatų.

Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pedagogikos tyrimų būklė pablogėjo, palyginti su sovietmečiu. Tačiau tai apgaulingas įspūdis.

Jeigu pažiūrėsime į kiekvienais metais apgintų disertacijų vidurkį, tai nepriklausomos Lietuvos metais jis didesnis. Sovietmečiu kasmet vidutiniškai buvo ginamos 7,3 disertacijos, nuo 1990 m. - 9,4. Gerokai daugiau apsiginama ir habilitacijos darbų. Per visą sovietmetį, pradedant 1953 m., kai buvo apginta pirmoji kandidato disertacija, iki 1990 m. buvo apginta 18 habilituotų darbų (pedagogikos daktaro disertacijų). Skirtumas ir kokybė akivaizdūs.

Disertacijų srauto analizė - tai tik vienas iš mokslo šakos bibliometrinių tyrimų metodų. Siekiant mokslo šakos visapusiškos mokslotyrinės analizės, būtina duomenis, pateiktus šiame straipsnyje, papildyti ir pedagogikos mokslininkų publikacijų bei citavimo srautų bibliometrine analize. Tik taip bus galima objektyviai įvertinti mokslo šakos būklę, prognozuoti jos artimiausios raidos perspektyvas.