Vytautas Kundrotas

Enciklopedijos straipsniuose rasime bendrų duomenų apie lietuvių kalbą, jos santykius su kitomis baltų, indoeuropiečių kalbomis, lietuvių kalbos ir baltų kalbų tyrinėtojų veiklos biografinius aprašymus. “Lietuvių kalbos enciklopedija” – pirmasis tokio pobūdžio leidinys apie lietuvių kalbą. Straipsnius jai parašė žymūs mūsų šalies kalbininkai: Vincas Urbutis (leksikologija ir žodžių daryba), Vytautas Ambrazas (lingvistinė stilistika, rašyba, skyryba), Algirdas Sabaliauskas (kalbininkai, leidiniai), Kazys Morkūnas, Aleksas Girdenis, kiti autoriai. Lietuvių kalbos teorija pateikta, kaip teigia autoriai, pagal paskutiniojo dešimtmečio tyrimus.

Didžiausios apimties straipsniai, kaip ir tinka tokiam leidiniui, skirti bendriausiems lietuvių kalbos dalykams aptarti. Straipsniai lietuvių kalbos, baltų kalbų, indoeuropiečių kalbų, indoeuropiečių prokalbės klausimais tikrai sudomins skaitytojus.

Skaitytojai susipažins ne tik su lietuvių kalboje vartojamais, bet ir jau nebevartojamais, ar visai nevartotais, tačiau vartojamais ar vartotais kitose indoeuropiečių kalbose linksniais, nelietuviškais linksnių pavadinimais. Vien pagal raidę “A” jų priskaičiuotume aibę: abliatyvas – lietuvių kalboje nevartotas, akuzatyvas (galininkas), aliatyvas – bendrinėje lietuvių kalboje nebevartojamas. Lietuvių kalbos enciklopedijoje aprašyta linksnių sistema, kuri buvo pateikiama specialioje lingvistinėje literatūroje.

Siekiantys patikslinti leksikologijos, terminologijos, sintaksės, stilistikos žinias galės susipažinti su leksikos, skolinių vartojimo, vienų kalbos dalių virtimo kitomis, etimologijos, kalbos figūrų klausimais. Didelę enciklopedijos dalį sudaro Lietuvos ir užsienio kalbininkų, tyrinėjusių lietuvių, baltų, indoeuropiečių kalbas, biografijos. Pateiktos šio šimtmečio žymiausių baltistų norvego Christiano Stango (knygos “Lyginamoji baltų kalbų gramatika”, išleistos Osle, Bergene ir Tromsėje 1966 m., autoriaus), švedų Knuto Falko, Richardo Ekblomo, dano Louiso Hjelmslevo, vokiečių baltistikos centro mokslininkų, olandų Frederiko Kortlandto, Ricko Derkseno, lietuvių baltistų, latvių kabininkų, taip pat šio šimtmečio vidurio lietuvių kalbininkų Prano Skardžiaus, Antano Salio veiklos aprašymai, rasime ir enciklopedijos autorių biografijas.

Lietuvių, baltų kalbas yra tyrinėję ir amerikiečiai - Gordonas Fordas, Ericas Hampas, Williamas Schmalstiegas. Didelę amerikiečių dalį sudaro išeiviai iš šiaurės kraštų – Norvegijos, Švedijos, Danijos, Vokietijos, Olandijos, taip pat Lietuvos, Latvijos, ar, sakykim, Slovėnijos, ne tik Anglijos ar kolumbiškosios Ispanijos.

Apibūdinti praeitų šimtmečių kalbininkai, senosios lietuvių raštijos kūrėjai, atskiri straipsniai skirti jų darbams.

Kaip teigiama pratarmėje, ši enciklopedija skiriasi nuo bendresnių enciklopedinių leidinių ar terminų žodynų, kur siekiama apimti lingvistinių terminų, reiškinių, kalbų visumą. Autoriai prisipažino, kad buvo neįmanoma apibūdinti visų, rašiusių apie lietuvių kalbą, vienaip ar kitaip jai nusipelniusių, todėl čia rasime ne visų biografijas.

Pratarmėje taip pat rašoma, kad literatūros ar literatūrinės stilistikos duomenų, rašytojų, vertėjų, literatūros kritikų pavardžių nėra, kad ir būtų jie nusipelnę lietuvių kalbai – Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas rengia “Lietuvių literatūros enciklopediją”.

Enciklopedijos leidimas parengtas pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996-2005 m. programą.