j1.gif - 2682 Bytes

LIETUVOS MOKSLININKŲ SĄJUNGOJE

Vėžys, ir kaip jam užkirsti kelią (1)

Gediminas Zemlickas

Dešimtmetį mininti Lietuvos mokslininkų sąjunga (LMS) pasiryžusi ne tik aktyvinti savo veiklą, bet ir gerokai išjudinti visus šalies mokslininkus. Ne paslaptis, kad padėjusi įkurti ir įtvirtinti pagrindines Lietuvos mokslo valdymo struktūras, taigi įvykdžiusi svarbiausias užduotis, LMS kurį laiką buvo tarsi praradusi veržlumą, kai kam atrodė jau nelabai ir reikalinga.

Svarbiausias šiais metais numatomas LMS renginys – visuotinis Lietuvos mokslininkų kongresas. Jis vyks spalio 9 d. ir bus skirtas aptarti mokslo reikšmę tūkstantmečių sandūroje. Tai ir kitoms valstybėms aktuali tema. Šitai rodo ir birželio 25 d. Budapešte vykusi UNESCO organizuota mokslo konferencija. Lietuvos mokslo bendruomenei tai ypač aktualu, kadangi mokslas visuomenėje nėra užėmęs deramos vietos, nuolat turi kovoti ir dėl pripažinimo, ir dėl realius poreikius atitinkančio finansavimo.

Pasitinkant kongresą LMS numatė nemažai įvairių seminarų, susitikimų, pokalbių aktualiomis mokslo temomis. Tie renginiai jau vyksta. Pirmasis seminaras buvo skirtas ekologinės žemdirbystės programai “Tatula” (publikaciją apie tai numatome spausdinti liepos 22 d. laikraštyje). Antroji ne mažiau reikšminga renginio tema – “Vėžys, ir kaip jam užkirsti kelią”. Ši diskusija, kurią padėjo organizuoti Lietuvos onkologijos centras (LOC) ir Lietuvos kovos su vėžio liga draugijos valdyba, vyko birželio 22 d.

Vėžys – taip pat ir ekologinė problema

Posėdį pradėjusi LOC Profilaktinės imunologijos laboratorijos vedėja prof. habil. dr. Elena Moncevičiūtė-Eringienė priminė, jog šis renginys susišaukia ne tik su kiek anksčiau vykusios “Tatulos” programos pristatymu. Be kitų klausimų, tada kalbėta ir apie užterštos aplinkos įtaką žmogaus ligų, taigi ir vėžio, vystymuisi. Šis posėdis susijęs ir su neseniai Kazimierui Šopauskui už atmosferos taršos tiriamuosius darbus paskirtąja Valdo Adamkaus premija. Beveik 16 metų praėjo nuo dr. K. Šopausko mirties, bet laikas tik išryškina žmogaus padarytų darbų vertę. Buvo prisiminta ir Aplinkos ministerijos neseniai įsteigta premija “Menininkai už gražią, sveiką gamtą ir saugią aplinką”, kurios pirmaisiais laureatais paskelbti rašytojai Gediminas Isokas, Justinas Marcinkevičius ir Saliamonas Paltanavičius.

Onkologinių susirgimų kasmet daugėja 1-2 proc. Visuotinai pripažinta, kad vėžys yra ekologinė problema, susijusi su aplinkos tarša. Genetikai, ekologai, onkologai iki šiol dėmesį kreipė į skirtingus veiksnius – genetinius ir aplinkos. Norima pasiekti, kad chemoterapija, klinikinė terapija ir chirurginiai metodai būtų paskutinė priemonė tiems ligoniams, kurių liga nesustabdyta profilaktikos priemonėmis.

“Vėžys – liga, kuriai galima užkirsti kelią, tai gydoma liga”, - teigia prof. E. Moncevičiūtė-Eringienė, išdėsčiusi ir savo gana savitą koncepciją apie šios ligos atsiradimo priežastis.

Ar reikia skubėti ir griauti tai, kas gerai funkcionuoja?

Lietuvoje kasmet registruojama vis daugiau ligonių, kuriems išsivystė piktybiniai navikai, pvz., 1998 m. – 13 434 atvejai, o tai 39,5 proc. daugiau negu 1990 m. Maždaug penktadalis visų naujai nustatytų susirgimų diagnozuojami pavėluotai – kai jau išsivysčiusi ketvirtosios stadijos liga. Šiuos skaičius pateikė LOC direktorius prof. habil. dr. Kostas Valuckas, apibūdindamas onkologinę situaciją Lietuvoje. Piktybinių navikų daugėja visose pasaulio šalyse, o ankstyva diagnostika dažniausiai priklauso nuo pirminės grandies medikų – apylinkės terapeutų bei šeimos gydytojų, į kuriuos ligonis pirmiausia ir kreipiasi. Daug priklauso nuo paties ligonio žinių, požiūrio į savo sveikatą. Mirtingumas nuo piktybinių navikų yra antroje vietoje po širdies ir kraujagyslių sistemos ligų. Paguodžia nebent tai, kad pastaruoju metu šis rodiklis praktiškai stabilus nuo 1990 m. - didėja daug lėčiau negu sergamumas. Tai ir onkologų nuopelnas.

Vyrai iš onkologinių susirgimų neatspariausi vėžiui. Labai padaugėjo priešinės liaukos susirgimų, daug onkourologinių – prostatos, inkstų, šlapimo pūslės vėžio atvejų. Pastarųjų susirgimų visuma didesnė ir už plaučių vėžį.

Moterys dažniausiai kenčia nuo krūties vėžio. Mažai atsilieka odos, trečioje vietoje – gimdos vėžys. Onkoginekologiniai susirgimai dažnesni ir už krūties vėžio ligos atvejus.

Pasak prof. K. Valucko, ketvirtis ligonių, kurie kenčia nuo piktybinių navikų, pagalbos kreipiasi per vėlai – jų liga pernelyg užleista. Apskritai kone pusė onkologinių ligonių negali gauti geros terapinės pagalbos, nes kreipiasi pavėluotai.

Kaip atrodo dabartinė onkologinė tarnyba Lietuvoje? 1990 m. apjungus į vieną įstaigą Onkologijos MTI ir klinikas prie Onkologijos instituto ir įkūrus LOC, pavyko apjungti mokslininkų ir gydytojų praktikų jėgas. Čia ne tik gydomi ligoniai, bet ir atliekama vėžio profilaktika, mokomi studentai, tobulinami gydytojai, įvairių specialybių praktikai, kurie čia gauna onkologijos žinių pagrindus. Juk iki 1990 m. nei Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, nei Kauno medicinos akademijoje (dabar universitetas) onkologijos katedrų nebuvo. LOC įkūrimas buvo pripažintas kaip pažangus žingsnis, artimas universitetinei struktūrai ir veiklos krypčiai. Gerokai pailgėjo ligonių, kuriems nustatyta onkologinė liga, išgyvenamumo rodikliai: 1991 m. 5 ir daugiau metų išgyvendavo 44,6 proc., o 1996 m. – jau 49,4 proc. sergančiųjų. Onkologinių ligonių vis daugėja: 1990 m. buvo 41 864 ligoniai, o 1997 m. pab. – 51 626. Šie skaičiai rodo ir tai, kad ligoniai išgyvena ilgiau.

LOC atnaujinama radioterapijos aparatūra, praėjusiais metais baigtas montuoti ir pradėtas eksploatuoti naujas linijinis greitintuvas su nauja spindulinio gydymo aparatūra. Ligoniai gauna visus reikalingus preparatus. Chirurgai atlieka įvairias organų išsaugojimo operacijas, kurios populiarios ir užsienyje. Per 2,5 tūkst. bendrosios praktikos gydytojų jau lankėsi LOC, kurio medikai jiems organizavo tobulinimosi kursus ir teminius seminarus. Svarbiausia, kad gydymo rezultatai specializuotose įstaigose beveik 1,5 karto geresni už bendro profilio gydymo įstaigų rezultatus.

Deja, prisidengiant medicinos reforma norima ardyti esamą onkologinės pagalbos sistemą - naikinami onkologų kabinetai rajonuose, kalbama apie kai kurių onkologijos įstaigų nereikalingumą ir pan. Pasak LOC direktoriaus, tokio tipo onkologijos centrai efektyviai dirba daugelyje valstybių: Lenkijoje, Belgijoje, Prancūzijoje. Kanados Ontarijo valstijoje prieš 10 metų nebuvo specializuotos onkologijos tarnybos, o šiuo metu įkurti 4 dideli onkologijos centrai, panašūs į veikiantį Lietuvoje.

Pasak prof. K. Valucko, “reformatoriai”, norintys pertvarkyti LOC, siekia atskirti mokslinius tyrimus nuo gydomosios onkologijos, motyvuodami tuo, kad Sveikatos apsaugos ministerija neišgali finansuoti mokslo, esą tam neturinti ir juridinių galimybių. Prof. K. Valuckas mano kitaip: tų galimybių esama, griauti turimos sistemos nėra jokio reikalo. K. Valuckas tvirtai pasisako už LOC integraciją su Vilniaus universitetu - tai būtų dar vienas žingsnis tobulinant specializuotos pagalbos teikimą ligoniams. Tai būtų savarankiška VU įstaiga, kuri ir toliau koordinuotų šios tarnybos darbą šalyje. Svarbu, kad nebūtų naikinamas mokslo ir gydytojų praktikų sukauptas potencialias. Taigi turėtų būti paisoma ir pačių onkologų nuomonės. Tuo labiau, kad Lietuvos medikų ir LOC darbuotojų parengtoje Nacionalinėje vėžio kontrolės programoje iki 2002 m. numatyta, kaip toliau gerinti onkologijos tarnybos veiklą šalyje.

(bus daugiau)