Vilnius yra vertas gyvenimo -Algimantas Žižiūnasšitaip nuoširdžiai prisipažino, o paskui ir savo gyvenimu bei veikla įrodė didis XIX a. pabaigos XX a. pradžios dailininkas, vienas svarbiausių Vilniaus universiteto atkūrimo iniciatorių, Dailės fakulteto įkūrėjas Ferdinandas Ruščicas (1870-1936 ). Jo rūpesčiu Vilniuje įkurta tuomet vienintelė Europoje Meninės fotografijos katedra. Tapęs profesoriumi, Dailės fakulteto dekanu jis ir toliau rūpinosi Vilniaus architektūra, aktyviai dalyvavo svarstant naujų pastatų statybos bei architektūros paminklų problemas.
Įdomi šio iškilaus žmogaus ir kita biografinė, kultūrinė veikla. Nors jis gimė Bohdarove (Naugarduko apskritis), tačiau miestas, kurį jam likimas lėmė jaunystėje pažinti ir pamilti, buvo Vilnius. 1897 m. baigęs tapybos studijas Peterburgo dailės akademijoje daug ir produktyviai dirbo tapybos srityje.
Pirmąją parodą, kuri susilaukė didelio susidomėjimo, Ferdinandas Ruščicas surengė 1899 m. Vilniuje.
Jis buvo vienas pirmųjų M. K. Čiurlionio mokytojų Varšuvoje, nes čia 1904-1907 m. Dailės mokykloje, kurioje tuomet mokėsi M. K. Čiurlionis, jis dėstė tapybą. Talentingas mokytojas savo mokiniui padarė didžiulę įtaką.
Kiek padirbėjęs 1907 m. Krokuvos dailės akademijoje kitais metais atvyko į Vilnių ir čia liko visam laikui. Čia jis dirbo teatro scenografu ir režisieriumi, prižiūrėjo, kaip restauruojami universiteto rūmai, rūpinosi simbolika, kūrė meninę atributiką, gilinosi į miesto architektūrą, parkų kūrimą ir t. t.
Garsus Vilniaus fotografas Janas Bulhakas 1936 m. rašė apie savo draugą: Ruščicas atvyko į Vilnių ne tam, kad jame gyventų, bet tam, kad jam tarnautų... Vilniuje didis menininkas surado tikrąjį savo pašaukimą... ir šio nuostabaus miesto kultūros puoselėjimas tapo jo, kaip kūrėjo, pagrindine misija. Apie šio žmogaus ir kūrėjo veiklą būtų galima ilgai kalbėti, nes jo gausus palikimas šventai saugomas Lietuvos dailės muziejaus fonduose, eksponuojamas parodų salėse, atsimenamas ir dar gyvų, jį pažinojusių žmonių. Tad nenuostabu, kad šio tikrojo Vilniaus patrioto šviesios atminties išsaugojimui buvo organizuotas tarptautinis renginys Ferdinando Ruščico sugrįžimas. Ta proga sostinės Pilies gatvėje 22 numeriu pažymėto namo kieme, kurio antrajame aukšte dailininkas ilgai gyveno, birželio 11 d. buvo atidengta memorialinė lenta. Į iškilmes buvo pakviesti ir iš Varšuvos atvyko sūnus Edvardas Ruščicas ir anūkas Varšuvos nacionalinio muziejaus direktorius Ferdinandas Ruščicas. Iškilmėse taip pat dalyvavo ir daugiau garbingų svečių ir organizatorių: Lenkijos ambasadorė E. Teichmann, miesto meras Juozas Imbrasas, Lenkijos instituto Vilniuje direktorius R. Badon, Dailės akademijos rektorius A. Šaltenis, Dailės muziejaus direktorius R. Budrys, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje direktorius S. Urbonas ir kiti. Paskui M. K. Čiurlionio namuose buvo atidaryta paroda, skirta dailininko F. Ruščico gyvenimui ir kūrybai bei pasidalyta mintimis, prisiminimais apie šį iškilų menininką. Po to buvo koncertas. |