Triukšmas - vienas iš kenksmingiausių fizinių veiksnių, dėl kurio labai dažnai mechanizatoriai suserga profesinėmis ligomis. Profesinio sergamumo analizė rodo, kad mechanizatoriai dažniausiai serga klausos nervo uždegimu ir vibracine liga. Mechanizatorių sergamumas vibracine liga ir klausos nervo uždegimu nemažėja: atitinkamai apie 80 ir 35 proc. visų susirgusių asmenų buvo mechanizatoriai. Ilgametis darbas veikiant dideliam triukšmui ir vibracijai neigiamai atsiliepia mechanizatorių sveikatai, pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai ir visos organizmo sistemos. Pirmiausia nukenčia klausa ir centrinė nervų sistema, išsivysto triukšminė liga. Daugeliu atvejų tai pradinė vibracinės ligos stadija, būdinga tik mechanizatoriams [1].

Dažniausia profesinę ligą sukėlusi priežastis buvo fizikiniai veiksniai, nuo kurių nukentėjo 86,4 proc. (606 atv.) susirgusių darbuotojų, iš jų nuo vibracijos - 48,9 proc. (343 atv.), nuo triukšmo - 36,5 proc. (256 atv.) [2].

Tie susirgimai atsiranda dėl kenksmingų darbo sąlygų, darbe nesilaikant saugumo reikalavimų, nenaudojant asmeninių apsaugos priemonių. Apklausus žemės ūkyje dirbančius mechanizatorius, paaiškėjo, kad iš jų net 58% visiškai nenaudoja asmeninių apsaugos nuo triukšmo priemonių, naudoja - tik 11,5 proc. (1 lentelė).

Viena priežasčių, kodėl nenaudojamos asmeninės apsaugos nuo triukšmo priemonės - informacijos trūkumas apie tų priemonių efektyvumą. Daugelis mechanizatorių mano, kad tos priemonės neefektyvios ir jų neapsimoka naudoti.

Siekiant įrodyti, kad asmeninių apsaugos nuo triukšmo priemonių naudojimas yra efektyvus, atliktas skaičiavimas.

Labiausiai mus domino žemės ūkyje dirbantys mechanizatoriai. Šiuo metu žemės ūkyje apsaugai nuo triukšmo dažniausiai naudojamos apsauginės ausinės.

Ar apsaugos nuo triukšmo priemonės efektyvios, įrodysime teoriškai apskaičiuodami, kiek traktoristas gautų triukšmo dozių dirbdamas įvairiais traktoriais be ausinių ir su ausinėmis. Pamatysime, kad skaičių skirtumas yra labai didelis. Tačiau prieš tai panagrinėkime, kaip pakinta triukšmo dydis dirbant su ausinėmis traktoriumi MTZ-82 (1 pav.).

Matome, kad nenaudojant ausinių, triukšmo lygis traktoriaus MTZ-82 kabinoje viršija higienos normas visose dažnio juostose. Dirbant su ausinėmis, triukšmo lygis sumažėja, ir tik žemose dažnio juostose truputį viršija higienos normas.

Ar ausinės apsaugos nuo triukšmo, matyti, perskaičiuojant triukšmo lygius į triukšmo dozes.

Mechanizatorius, dirbdamas esant 80 dB (A) triukšmui, per 8 darbo valandas gauna vieną triukšmo dozę. Triukšmo lygiui padidėjus 3 dB (A), triukšmo dozė padidėja dvigubai. Kiek triukšmo dozių mechanizatorius gauna dirbdamas su ausinėmis ir be jų, pateikta 2 lentelėje.

Matome, kad nedėvėdamas ausinių traktoriumi MTZ-52 dirbantis žmogus per 8 valandas gautų 32 triukšmo dozes, o vieną triukšmo dozę jis gautų per 15 minučių. Jeigu traktorininkas dirbtų su ausinėmis, tai per 8 valandas jis gautų tik 1 triukšmo dozė.

Galima daryti išvadą, kad ausinių naudojimo efektyvumas yra labai didelis. Jeigu nedėvėdamas ausinių žmogus gali saugiai dirbti tik 30 minučių per dieną (nepažeidžiant higienos normų), tai užsidėjęs pačias pigiausias ausines jis gali dirbti daugiau nei 8 valandas. Žinoma, dirbant su ausinėmis jo nervinė įtampa bus daug mažesnė, o darbingumas daug didesnis, todėl dirbdamas su ausinėmis jis per dieną padarys daug daugiau nei dirbdamas be ausinių, t.y. ausinės duos ekonominės naudos. O tai stiprus argumentas ir paskatinimas bendrovėms rūpintis savo darbuotojų sveikata, taip pat ūkininkams nusipirkti ausines.

Atliekant šiuos skaičiavimus buvo panaudotos pigios (20 Lt) triukšmą slopinančios ausinės. Savaime aišku, kad brangesnės ir geresnės ausinės triukšmą slopins geriau ir bus efektyvesnės.

Literatūra
1. Mačiulytė N. A. Sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje // Medicina. - 1996, Nr.32, p.487-493.
2. Valstybinė darbo inspekcija. Saugus darbas (informacinis laiškas), metinė ataskaita Nr.58. - V., 1998. - 90 p.