Roma Mokolaitė

Fizikai rūpinasi, kokia mūsų šalies fizika galėtų būti ar bus XXI amžiuje. Dėl to Lietuvos MA, VU Mokslotyros centras, Lietuvos mokslotyrininkų draugija, “Lietuvos mokslo” redakcija surengė mokslinę konferenciją Seimo rūmų spaudos konferencijų salėje, atkreipdami dėmesį į savo problemas. Sumanymas ne visiškai pavyko - iš Seimo narių dalyvavo tik vienas – prof. habil. dr. A. Sakalas, bet fizikai savo reikalus išsakė negausiai susirinkusiems mokslo institucijų atstovams.

Akad. J. Požela pažymėjo, kad Puslaidininkių fizikos institutas pasiekė gerų rezultatų. Karštųjų elektronų puslaidininkių srityje sėkmingai darbuojamasi pagal tokias temas: labai aukšto dažnio laidumo (V. Dienys, T. Banys, A. Vėbra, J. Paršeliūnas, Ž. Kancleris), griūtinės jonizacijos, netiesinės charakteristikos, elektromagnetinių reiškinių (K. Repšas, S. Ašmontas); karštųjų elektronų emisijos (V. Šilalninkas); helikoninių ir kitų bangų (R. Brazis, R. Tolutis); garso efekto (J. Paršeliūnas, L. Subačius), galvanomagnetinio – rekombinacinio (GMR) efekto (I. Levitas). Iš atskirų mokslininkų tyrinėjimų pažymėtinais laikomi Vilniaus pedagoginio universiteto Teorinės fizikos ir kompiuterijos katedros habil. dr. K. Pyrago išrastas naujas chaoso valdymo metodas. Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyriausiasis mokslinis bendradarbis prof. habil. dr. R. Karazija nagrinėja fizikinius procesus, kuriuose dalyvauja atomų vidinių sluoksnių elektronai.

Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktorius prof. habil. dr. Z. Rudzikas sakė, kad mokslo tyrimai brangs ir skirtų lėšų vis tiek neužtektų. Mokslininkams, institucijoms svarbu bendrauti su tarptautinėmis organizacijomis, tikėtis jų paramos. Pats Z. Rudzikas neseniai Kembridže anglų kalba išleido monografiją pasauliui pristatydamas fizikos sritį – apibendrintą sudėtingų atomų teoriją. Iš naujausių laimėjimų pasaulyje jis paminėjo susintetintą 111 elementą, sunkiųjų branduolių sujungimo, izotopų tyrimus, cheminių elementų izotopų didesnes gyvavimo trukmes. Mokslininkams kyla sumanymų geriau panaudoti elektrono savybes, jo sukinį – sukonstruojant naujo tipo kompiuterį. Tarptautinio bendradarbiavimo galimybes mokslininkai plečia ir savo iniciatyva, turi ryšių su NATO ir ES mokslo padaliniais, vyksta į ET posėdžius, bet tai nenumatyta tarptautinėse Lietuvos sutartyse. Ambasadose yra darbuotojų pareigybė kultūros klausimais, bet nėra kas rūpintųsi mokslu.

Apie valstybės politiką mokslo atžvilgiu kalbėjęs Seimo narys prof. habil. dr. A. Sakalas apgailestavo, kad mūsų šalyje mokslininkų mažėja, o pats mokslas - kaip posūnis, kurį Vyriausybė, Seimas menkai remia. “Mokslo, studijų, švietimo programos turi būti nacionalinės, kurių nereikėtų keisti atėjus naujai politinei valdžiai”, - sakė A. Sakalas.

VU Puslaidininkių fizikos katedros vedėjas prof. habil. dr. J. V Vaitkus pastebėjo, kad fizikos mokslo lygis pagal fundamentines programas palyginti aukštas – tęsiami anksčiau pradėti tyrimai, tai akad. A. Jucio atomų, branduolių tyrimai, kuriuos toliau atlieka Z. Rudzikas. Pradėta visiškai nauja kryptis – elektromagnetinių bangų tyrimas naudojant didelės varžos puslaidininkius (tyrė prof. J. Viščakas), karštųjų elektronų ir plazmos fizikos galimybių tyrimas taikant elektroninius prietaisus (tiria prof. J.Požela. Lazerių panaudojimo naujovių pateikia VU Kvantinės elektronikos katedros vedėjas prof. habil. dr. A. Piskarskas. Tačiau dabar milijoninių lėšų, kaip sovietmečiu, mokslas iš valstybės negauna, tampa akademinės veiklos dalimi, ir nepalaikomas gali nunykti.

Su lazerių technologijomis konferencijoje buvo plačiau supažindinta. UAB EKSPLA direktoriaus pavaduotojas dr. P. Balkevičius ir UAB “Šviesos konversija” generalinis direktorius dr. A. Juozapavičius pristatė įmones, gaminančias lazerinę aparatūrą mokslinėms laboratorijoms: tai UAB EKSMA (technologiniai lazeriai, lazerių ir kt. elektronika, medicinos technikos lazerių gamyba), UAB ELMAS (medicinos technikos, lazerių gamyba ir kt.), UAB GEOLA (holograma, lazeriai holografijai), UAB STANDA (lazerinė mechanika ir technologiniai lazeriai), UAB mokslinė gamybinė firma “Šviesos konversija” (parametriniai generatoriai), UAB EKSPLA (lazerinis pjaustymas, graviravimas, lazeriai ir parametriniai generatoriai mokslinėms laboratorijoms), UAB AGNIS (medicinos technikos lazerių gamyba), UAB ALTECHNA (lazerinės optikos gamyba), UAB “Aštuonetas” ( lazeriniu technologijų paslaugos). Buvo sakoma, kad šios technologijos sukurtos prieš dešimtmetį ir dabar tik tobulinamos, nes naujoms technologijoms kurti lėšų nelabai turi. Daugelio jų produkcija žinoma Amerikoj,e, Japonijoje, Azijos valstybėse.

Puslaidininkių fizikos instituto direktorius prof. habil dr. S. Ašmontas apibūdino taikomąją mokslo institucijų paskirtį, VU ir valstybiniuose institutuose kuriamus skraidančių ir judančių objektų kontrolės prietaisus, specialios atminties vaizdo elementus bei KTU gaminamus lazerinius šaulių treniruoklius, Puslaidininkių fizikos instituto kuriamus saugiklius, reikalingus darant prietaisus nuo spinduliavimo bei veikiant stipriam elektros laukui, taip pat mikrobangų elementų keitiklius, aukšto dažnio generatorius, nusakė galimybes, kaip taikyti informacijos perdavimą asmeniui.

VU Informacijos sistemų katedros dr. N. Šaduikienė, apibūdindama fizikų mokslo mokyklas ir jų raidą, sakė, kol visi ruošiasi gyventi XXI amžiuje, fizikai jame jau gyvena, ir nusakė tas mokyklas vienijančias programas bei jų skiriamuosius bruožus, kurie labai priklauso nuo joms vadovaujančių lyderių. Fizikos instituto prof. habil. dr. K. Makariūnas pastebėjo, kad mažos valstybės mokslas bus sėkmingas, jei jis bus ir kosmopolitiškas, nes kitokių galimybių jam kurti tokiose šalyse sąlygų beveik nėra. Tačiau jei mokslininkai pamiršta mokslo visuomeninę reikšmę, dėl to nukenčia ir jis pats, ir valstybė.