j1.gif - 2682 Bytes

KNYGŲ LENTYNĖLĖ

Knyga apie Gudijos lietuvius

Stanislovas Buchaveckas

“Etninių žemių lietuviai dabartinėje Baltarusijoje” – šitaip pavadintą 240 p. knygą išleido Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Pavadinimas ne visai atspindi leidinio turinį. Mat mokslininkų kolektyvo, vadovaujamo dr. Kazimiero Garšvos (redakcinėje komisijoje dar buvo prof. Vacys Milius, dr. Petras Kalnius ir dr. Aloyzas Vidugiris), sudarytoje knygoje yra daug straipsnių, nukeliančių skaitytoją į praeities įvykius. Labiausiai istorijai skirtas K. Garšvos straipsnis “Rytinės etninės lietuvių žemės V-XX a.: nuo Breslaujos iki Gardino”. Jį papildo Antano Patacko (1911-1999) rašinys “Iš Gudijos lietuvių žemių istorijos”.

Kitose trijose knygos dalyse sukaupta įvairios medžiagos apie svarbiausius lietuvių etninių žemių Gudijoje regionus, kuriuose mūsų tautiečiai nepasidavė nutautinimui ir išlaikė lietuvišką savimonę bei protėvių kalbą. Dalyje “Gervėčių kraštas” apie šio arčiausiai Vilniaus esančio lietuvybės židinio istorines peripetijas rašo Domas Būtėnas ir Juozas Marcinkevičius. Su šio regiono etnolingvistine padėtimi supažindina Petras Gaučas. O gervėčių šnektos, kuri priklauso aukštaičių vilniškių tarmei, ypatumus nagrinėja Aloyzas Vidugiris ir Ona Vaičiulytė-Romančiuk.

Penki straipsniai spausdinami knygos dalyje “Nuo Varenavo iki Žirmūnų”. Čia atsispindi Ramoškonių, Plikių ir kitų kaimų praeitis, kova už lietuvišką mokyklą ir žodį, šv. Kazimiero draugijos vaidmuo tautiniame judėjime. O leidinio dalies apie Pelesos kraštą autorius - Pelesoje iki mirties mokytojavęs Paulius Beresnevičius (1928-1996). Jis savo “paminkliniuose” tekstuose rėmėsi įvairiais šaltiniais ir puikiai atskleidė šio lietuvybės fortposto Gudijoje istorinę panoramą bei žmonių charakterį.

Su lietuvių etninėmis žemėmis Gudijoje susipažinti padės įvairūs priedai - Skaistučio Šlapelio, Vilniaus lietuvių žymių veikėjų Marijos ir Jurgio Šlapelių sūnaus, parengtas Lietuvos ribų žemėlapis, mažesnių teritorijų žemėlapiai ir schemos, statistinės lentelės, nuotraukų iliustracijos. Tad knyga bus naudinga ir reikalinga tiek plačiajai visuomenei, tiek kraštotyrininkams, tiek įvairių sričių mokslininkams. O tūkstančio egzempliorių tiražu išleistą knygą, kurios viršeliuose matome Pelesos, Rodūnios, Gervėčių vaizdus ir Rytų Lietuvos informatyvią schemą, galima įsigyti kai kuriuose knygynuose ir sąjūdžio knygų kioske Vilniuje (Gedimino pr. 1).