Gediminas Zemlickas

Kas bebūtum, tačiau jeigu esi mokslininkas, tai labai svarbu, kokį pėdsaką palikai pasauliniame moksle – ar naują takelį pramynei, o gal platinai kitų pradėtą vagą. Šis kategoriškas imperatyvas, kurį suformulavo akad. Vytautas Statulevičius, puikiausiai galėtų pasitarnauti vertinant ir sukaktuvininko darbus. Gana išsamiai tą padarė Lietuvos MA Matematikos, fizikos ir chemijos skyriaus pirmininkas prof. Henrikas Pragarauskas. Jis priminė kolegos Mifodijaus Sapagovo mokslinės veiklos kryptį – tai diferencialinės lygtys ir skaitiniai jų sprendimo metodai. Tiesa, šiuo metu bene populiaresnis kitas pavadinimas – matematinis modeliavimas. Tai savo taikomąja verte išskirtinė sritis, daugelis gamtos, visuomenės gyvenimo reiškinių modeliuojami netiesinėmis diferencialinėmis lygtimis, kurios sprendžiamos skaitmeniniais metodais, pasitelkus kompiuterius.

Teoriniuose darbuose M. Sapagovas tyrinėjo netiesines diferencialines lygtis, įvairias modelių klases, algoritmus, artutinių metodų stabilumą, konvergavimo greičius ir pan. Taikomojoje srityje jam teko spręsti įvairiausius fizikos ir puslaidininkių fizikos uždavinius, kartu su vibrotechnikos laboratorija kurti greitaveikius jungiklius ir kt. įtaisus, o dalis darbų buvo skirta minimaliųjų paviršių, taikomų architektūroje, paieškoms.

Prof. M. Sapagovas gali didžiuotis savo mokiniais ir pasekėjais. Skaičiavimo matematikos kursai skaitomi 7 šalies universitetuose, o per pastarąjį dešimtmetį apginta ar parengta šios srities 10 daktaro ir 2 habilituoto daktaro (F. Ivanausko ir R. Čiegio) disertacijos. Daugelis jų yra ir M. Sapagovo mokiniai. Tikriausiai tų mokinių dar gerokai padaugės, kadangi profesorius skaito paskaitas Vytauto Didžiojo ir Vilniaus Gedimino technikos universitetuose, tad neabejotinai savo plėtojama mokslo kryptimi sugebės sudominti ir daugiau gabių jaunuolių.

Kad M. Sapagovas yra ir talentingas vadovas, tvirtino ne vienas kalbėtojas. Jis daug metų vadovavo ir pirmajam Lietuvos skaičiavimo centrui Fizikos ir matematikos, vėliau Matematikos ir kibernetikos institute. Kai minėtai institucijai (dabar tai Matematikos ir informatikos institutas) 38 metus vadovavęs akad. V. Statulevičius, atšventęs savo 65-metį, svarstė, kam perleisti vadovo vairą, tai be didesnių dvejonių apsistojo ties M. Sapagovo kandidatūra. Mat ne vieną dešimtį metų dirbdamas kartu su M. Sapagovu, žinojo jo nekonfliktišką būdą, geranoriškumą ir didelius mokslinius laimėjimus. Nors galutinis sprendimas priklausė nuo instituto Senato, bet ir direktoriaus nuomonė buvo svarbi. Taip mūsų sukaktuvininkas 1995 m. buvo išrinktas Matematikos ir informatikos instituto direktoriumi.

Parodą atidarant jis prisipažino: kol direktoriumi buvo žinomas mokslininkas ir visuomenės veikėjas Vytautas Statulevičius, ir jis pats apie direktoriavimą galvojo labai pagarbiai. Dabar į administravimą žvelgia paprasčiau. Mokslininkui tai nuobodžios, proziškos pareigos, kurias kažkam tenka vykdyti. Todėl M. Sapagovo nuostatą dėl administracinių pareigų visiškai atskleidžia V. Statulevičiaus kartą mestelėtas klausimas: įdomu, ar atsimenate, kas buvo Rusijos MA prezidentas A. Puškino laikais? Vargu. O Puškiną visi atsimena.

M. Sapagovas parašė ne vieną knygą, tačiau geriausios jaučiasi dar neparašęs. Tad galime neabejoti, kad parašys. Didelio polinkio į politiką sakosi niekada nejautęs, bet nuo politikų nutolti jam taip ir nepavyko. Vienas M. Sapagovo knygos bendraautoris yra Seimo narys Ignacas Uždavinys, kitas – buvęs Vilniaus miesto meras Arūnas Štaras, o trečias – dabartinis Valstybės banko valdybos pirmininko pavaduotojas Arvydas Kregždė. Beje, ir buvęs profesoriaus aspirantas Regimantas Čiupaila – taip pat yra Seimo narys. Tad jei kas nori padaryti karjerą politikoje, gal išties pirma su prof. M. Sapagovu tegu parašo knygą?

Sveikindami profesorių su 60-mečiu tikimės kartu pasidžiaugti dar ne vienu jo laimėjimu – naujomis parašytomis knygomis, jo mokinių apgintomis disertacijomis, o gal ir nauju profesoriaus su mokiniais ir pasekėjais nutiestu taku matematikoje.