j1.gif - 2682 Bytes

LIETUVOS ŽEMĖS ŪKIO UNIVERSITETE

Žmogaus ir gamtos sauga Šveicarijos ekologiniuose ūkiuose

Živilė Kepalaitė
Taikomosios ekologijos bakalaurė

Saugumo jausmas - vienas pagrindinių faktorių, užtikrinančių visavertį ir laimingą gyvenimą. Jis svarbus ne tik žmogui, bet ir kiekvienam gamtos tvariniui. Žmogus privalo suvokti, kad saugodamas aplinką, visų pirma saugo save. JAV mokslininkų parašytame ir išleistame “Epidemiologijos vadovėlyje” žmogaus aplinka apibūdinama labai suprantamai - tai oras, kuriuo kvėpuojame, vanduo, kurį geriame, erdvė, kurioje judame, klimatas, supantis mūsų kūną, socialinė mūsų aplinka ir maistas, kurį valgome. Pasaulyje plinta kelios alternatyvaus ūkininkavimo sistemos: organinė - labiausiai paplitusi JAV, biologinė - populiariausia Prancūzijoje, organinė-biologinė - Švedijoje ir Šveicarijoje, biodinaminė daugiausia pasekėjų turi Vokietijoje, Švedijoje, Danijoje dar išskiriama ekologinės žemdirbystės sistema. Šiuo metu labiausiai paplitusios biologinio ūkininkavimo kryptys - bioorganinė ir biodinaminė. Pagrindinis biologinio ūkininkavimo principas - tai siekimas natūraliu būdu atkurti dirvožemio derlingumą. Biodinaminis ūkininkavimo metodas skiriasi nuo bioorganinio. Pirmasis susijęs ne tik su gamtos išsaugojimu, bet įvertinama ir dvasinio prado reikšmė tiek žmogaus santykyje su gamta, tiek žmonių tarpusavio santykiuose. Čia daug dėmesio skiriama kosminių faktorių įtakai derliui bei specialių biodinaminių preparatų, padedančių panaudoti kosmines jėgas, gamybai.

Šveicarijoje žemės ūkiui skirti plotai užima apie 4 proc. šalies teritorijos, apie 1proc. iš jų biologiniai ūkiai. Populiariausios žemės ūkio šakos: žemdirbystė, gyvulininkystė, sodininkystė, daržininkystė, vynininkystė. Pateiksiu kelis pavyzdžius.

Marianne ir Paul Walter ūkis - tipiškas gyvulininkystės ūkis kalnuotame regione, 1540 m virš jūros lygio. Ūkininkai augina 7 karves, visas pienas sunaudojamas prieaugliui maitinti ir namų ūkyje. Esant pieno pertekliui, gaminami sūriai. Ūkyje laikoma: arklys, 4 ožkos, ančių, vištų, katė ir šuo. Veršieną Paul Walter parduoda tiesiai iš ūkio. Sunkumų sudaro tai, kad daugelis jo klientų gyvena toli. Dabar vis dažniau žmonės domisi, iš kur gaunami maisto produktai, todėl noriai perka iš patikimų ūkių. Pats Paul Walter sako: “Šis sunkus darbas apsimoka, kad gyvuliai yra laimingesni”. Turbūt visi suprantame, kad norint pradėti biologiškai ūkininkauti, reikia mąstyti kitaip, mylėti save ir viską aplinkui. Juk tiek metų buvo siekiama kaip galima didesnio gyvulių produktyvumo: ribojamas judėjimas, maitinama per prievartą, naudojamas dirbtinis šviesos režimas, be to, dar buvo naudojami hormonai, biostimuliatoriai, fermentai... Daugelio šių medžiagų naudojimas turėjo neigiamą poveikį žmogaus sveikatai, ypač vaikams. Šveicarijos biologinių ūkių savininkai jaučia atsakomybę už prijaukintą ir transformuotą gyvūniją, siekia, kad ji jaustųsi gerai ir saugiai.

Margrit ir Hans Etter biologinis ūkis - 650 m virš jūros lygio, netoli Ciuricho ežero. Biologiškai ūkininkauti pradėjo nuo 1988 m. Turi 20,5 ha dirbamos žemės, kurios 6 ha skirti žemdirbystei, 4,5 ha - kultūrinės, 10 ha - natūralios pievos. Laiko 14 melžiamų karvių; keturis 1-2 metų veršelius, 2 veršelius, 6 veršius mėsai, motininę kiaulę, peni 3 kiaules, 12 mėsinių avių, turi 2 arklius, 40 vištų.

Ūkiui ukininkas skiria visą savo laiką, žmona ir ūkininko tėvas – dalį. Ūkyje turi 400 m3 daržinę, 160 m3 silosui skirtą patalpą, 380 m3 bunkerį skystam mešlui, 1000 m3 patalpas kompostui. Sėja žieminių kviečių, avižų ar rugių, kaupiamųjų kultūrų, žieminių miežių, augina kultūrinę pievą (3 k.)

Pieną (apie 7000 kg/m) parduoda pieninei ir tiesiai iš kiemo; grūdus - iš kiemo, dviem kepykloms ir malūnui; bulves - iš kiemo; mėsą - ¼ iš kiemo, kitą dalį mėsinei; kiaušinius - iš kiemo.

Man didelį įspūdį paliko galvijų, kiaulių laikymo sąlygos. Pvz., kiaulių būstai yra du: vienas po stogu, kitas – lauke. Teko matyti karves, gyvenančias “trijų kambarių bute”: valgomasis, poilsio kambarys ir miegamasis. Karvės nerišamos, žiemą vasarą dalį laiko praleidžia po atviru dangumi, produktyvumas, aišku, mažesnis, bet laikymo sąlygos tikrai tinkamesnės.

Šveicarijoje yra apie 100 biologinės sodininkystės ūkių (1993 m. duomenimis). Pavyzdžiui, Pflanders Madleinos ir Daniel ūkis Matzwile Berno kantone. Jų sodas užima 3 ha žemės, auginamos 35 obuolių ir kriaušių rūšys. Kadangi uždrausta naudoti pesticidus, iškyla daug problemų dėl įvairių vaismedžių ligų (obuolių raupai) ir kenkėjų (lapsukiai, amarai, grūdėtieji virusai). Ieškoma naujų atsparių obuolių rūšių: Florina, Liberti, Priam, naudojami įvairūs preparatai (Pyrethrum Rotenon). Ypač daug žalos padaro pelės. Šiame ūkyje produkcija realizuojama du kartus per savaitę Berno mieste ir jo apylinkėse, pristato senelių namams, ligoninėms, sanatorijoms, parduoda vaisius ir sultis.

Trumpai apžvelgsime Hanspeterio Meier Biologinį organinį daržininkystės ūkį, kuris užima 10 ha: 230 a auginamos daržovės, 230 a skirti žemdirbystei, 540 a - pievoms. Pastatyti du 247,5 m2 ir 360 m2 šiltnamiai. Laiko 8 žindyves karves. Ūkyje naudojamos tokios trąšos: 60 m3 mėšlo, 200 kg kraujo miltų, 200-300 kg kitų ekologiškų trąšų.

Darbo jėga: ūkio savininkas dirba 60-70 h per savaitę, ūkininko žmona - 10-12 h per savaitę, turi 3 etatinius darbuotojus. Jie dirba apie 40 h per savaitę, dar vienas žmogus padeda 1 dieną per savaitę, yra pagalbininkų.

Turi žemės ūkio mašinų: traktorių su plūgu, kasamąją, kultivatorių, frezą, sodinamąją, sėjamąją, piktžolių deginimo mašiną, purentuvą, purtytuvą (kartu su kaimynais), kitus prietaisus nuomoja.

Daržoves parduoda tiesiai iš kiemo, supakuotas į dėžes, mėsą - mugėse, taip pat parduodama parduotuvėms, ligoninėms, prekybos įmonei “Via Verde”.

Sėjomaina daroma ir kas 1 metai: pavasarį daržovės - salotos, ropiniai kopūstai, brokoliai, rudenį: salotos, cikoriją; ir kas 2 metai: pavasarį daržovės – salierai, kopūstai, bulvės arba svogūnai, rudenį: špinatai, riešutinės salotos. Kas 3 metai: liucernos ir žolės mišinys, ir kas 4 metai. Dirbamų žemės plotų sėjomaina: 1 metai – bulvės/pašariniai runkeliai, 2 metai – kviečiai, 3 metai – miežiai, 4 metai – liucernos ir žolės mišinys.

Keletas biodinaminių preparatų ruošimo būdų:

  • į veršelio skrandį prikemšama komposto, įvairių augalų ekstraktų (dažniausiai naudojamos ramunėlės, medetkos, kraujažolės, medetkos ir t.t.), laikoma apie metus;
  • į karvės ragą pridedama mėšlo ir žemių, aišku, ir tam tikrų žolelių, užkasama atviroje vietoje ir paliekama metams;
  • laistoma specialiu vandeniu, kuris supilamas į didžiulį medinį kubilą ir maišomas viena kryptimi 3 valandas;
  • į tokį vandenį įlašinama ramunėlių ir nakčiai sumerkiami sodinukai.
Labai patiko vienos ūkininkės darželis. Viduryje auga daržovės, kurių valgomos požeminės dalys, toliau daržovės, kurių stiebai naudojami maistui, dar toliau tos, kurių maistui naudojami lapai, vaisiai, žiedai, darželio pakraščiuose - kukurūzai ir saulėgrąžos. Saulėgrąžos ypač gerbiamos, manoma, kad jos perduoda dalelę saulės energijos, suteikia ramybės sielai ir priverčia nusišypsoti. Biologiniuose ūkiuose visada paisoma, ką prie ko sodinti. Juk augalai, kaip ir žmonės, turi simpatijų ir antipatijų.

Vynininkystė. Ilgą laiką nepavyko ekologiškai ūkininkauti šioje žemės ūkio šakoje. Didelių sunkumų kildavo dėl ligų ir kenkėjų. Per paskutinius 10 metų buvo atlikta daug tyrimų ir rasta preparatų. Pagrindinis tikslas – turėti sveikų, atsparių, produktyvių augalų. Jie veisiami optimaliai saugant aplinką.

Norint pradėti ekologiškai ūkininkauti, reikia įgyti daug žinių. Šveicarijoje kartu su žemės ūkio studijomis įkurtos specialios ekologinės žemdirbystės studijos. Neturėdamas tam tikro diplomo, ūkininkas negali pradėti ekologiškai ūkininkauti. Lietuvoje jau kalbama apie tokių kursų būtinumą, nes daugeliui mūsų šalies ūkininkų trūksta žinių apie šią žemės ūkio kryptį.

Žemės ūkio studijų
sistemos biologinės žemdirbystės studijos

Ūkininko studijos - mokomasi 1 metus namuose ir 1 metus svetur arba 2 metus svetur ir 4 metus atliekama praktika. Jei įmanoma, 1 metų praktika atliekama pripažintame mokomajame ūkyje. Profesinėje mokykloje mokomasi apie 400 valandų kursas, laikomas egzaminas (1 dieną). Biodinaminės žemdirbystės mokomasi 4 metus, be to, rengiami biodinaminės ir organinės biologinės žemdirbystės kursai. Žemės ūkio technikume mokomasi 2 žiemos semestrus (apie 17 savaičių). Biologinės žemdirbystės mokomasi kaip papildomo dalyko. Metinėje žemės ūkio mokykloje mokslas trunka 2 metus, po 3 semestrų laikomas egzaminas. Kaip papildomo dalyko, mokomasi ir biologinės žemdirbystės. Organizuojamas sugebėjimų patikrinimo egzaminas (įvadinis) ir vyksta tolesni kursai (apie 6-12 dienų). Be to, vyksta prekybos ir vadybos kursai (1 žiemos semestras, t. y. apie 17 savaičių), įmonės vadovo kursai (apie 45 dienas). Organizuojama biologinės žemdirbystės informacinė diena. Žemės ūkio meistro egzaminas trunka apie 5 dienas. Žemės ūkio profesinėje vidurinėje mokykloje mokomasi 3 metus (apie 34 savaites), o Šveicarijos žemės ūkio inžinerinėje mokykloje mokomasi 6 semestrus, 5 semestras skiriamas mokyti biologinės žemdirbystės.

Tikriausiai ši trumpa rašytinė ekskursija po Šveicarijos ekologinius ūkius neprailgo. Man ši šalis paliko didžiulį įspūdį, įgijau daug naujų žinių ir liko gražių atsiminimų. Labai norėčiau Šveicarijos ekologiniuose ūkiuose įgytą patirtį pritaikyti Lietuvoje.