Gediminas Zemlickas

Nieko nestebina, kad į Klaipėdą atvykstantys aukšti svečiai labai dažnai apsilanko ir Klaipėdos universitete. Taigi ir Danijos karališkojo karo laivyno vado kontradmirolo Kresten Winter vizitas tikriausiai ne išimtis. Tuo labiau, kad Lietuva su Danija glaudžiai bendradarbiauja. Kadangi Klaipėdos universitetas palaiko ryšius su Lietuvos kariniu jūrų laivynu, tai šitai žinodami danai ir atvyko pasidomėti, kokie sunkumai universitetui iškyla, rengiant jūros specialistus, kurių dalis vėliau papildo ir Lietuvos karinio jūrų laivyno darbuotojų gretas.

Klaipėdoje jūros specialistų rengimas jau turi tam tikras tradicijas. Dar 1959 m. įkurtame KPI Klaipėdos fakultete siekta rengti ir jūros specialistus civiliniam ir žvejybos laivynui, bet atsakymai paprastai būdavo tie patys: specialistų pakankamai rengiama Kaliningrade ir Leningrade. Prisitaikant prie tuometinių Klaipėdos poreikių, apsiribota laivų statybos ir remonto, laivų mašinų ir mechanizmų bei uostui reikalingų specialistų rengimu. Laivų statybos ir remonto specialybė tarp jaunimo nebuvo populiari, nedaug trūko, kad šių specialistų rengimo Klaipėdoje būtų visai atsisakyta.

Specialiojo viduriniojo išsilavinimo diplomus teikdavo Klaipėdos jūreivystės mokykla, kuri 1998 m. minėjo savo veiklos 50-metį. Šiai mokyklai tapus kolegija ir ją sujungus su dviem Klaipėdos universiteto fakultetais, buvo įkurtas Jūreivystės institutas. Atsirado galimybė priimti daugiau studentų, kurie rengiami aukštojo ir aukštesniojo mokslo lygiu.

Jūreivystės institute yra neblogos dirbtuvės, variklių laboratorija, radijo ir radiolokacinių treniruoklių kabinetai. Yra mokomasis laivas, kuriame pagal tarptautinius reikalavimus rengiami laivo gyvybingumui palaikyti reikalingi specialistai.

Rengti jūros specialistus Klaipėdos universitetui daug padeda Skandinavijos šalių jūreivystės institucijos. Klaipėdiečiai studentai gali studijuoti ir tobulintis Švedijoje – iš ten grįžta geri specialistai. Jūrų technikos fakulteto vadovai ir katedrų vedėjai lankėsi Odensės laivų statykloje, taip pat Danijos mokymo ir studijų institucijose, kur susipažino su jų veikla. Rastas interesas abipusiškai bendrauti. O svarbiausia, kad universiteto rengiamų jūros specialistų laukiama “Baltijos” laivų statykloje ir Vakarų laivų remonto įmonėse.

Nuo 1993 m. universitete imtasi karinių jūros specialistų rengimo. Šiais metais naujai pertvarkytos programos. Pirmaisiais metais studentai perpranta jūreivių kursą, antraisiais – skyrininkų, o trečiaisiais – komandos viršilos specialybės kursą. Iš viso karinių jūros specialistų parengimui skiriama 512 val., praktikai – 61 val. Kasmet numatoma išleisti nuo 20 iki 35 studentų, kurie bus atlikę praktiką. Suprantama, jog karinis parengimas – tai tik priedas prie kitų mokslų, nes studentas įgyja ir civilinę specialybę.

Danijos karališkojo karo laivyno vadas Kresten Winter domėjosi, kokių sunkumų iškyla Jūreivystės institutui. Bene didžiausių sunkumų būna praktikos darbų metu. Trūksta irklinių, burinių ir motorinių valčių, gelbėjimo priemonių, hidrokostiumų ir daugybės kitų dalykų. Ne kažin kaip atrodo praktikantas, kuris žiemą į jūros specialybių praktiką ateina avėdamas sportinius batelius, kurie sušlampa jau po 10 min.

Pasak rektoriaus prof. habil. dr. Stasio Vaitekūno, Klaipėdos universitetas yra vienintelė Baltijos valstybių institucija, rengianti jūrininkus ir jūros specialistus ir neturinti savo mokomojo laivo. Tiesa, Vyriausybės sprendimu universitetui laivas buvo paskirtas, bet taip ir nebuvo perduotas. Ligi šiol vyksta tyrimas, kaip tai galėjo atsitikti. Beje, tas Vyriausybės nutarimas dar nepanaikintas, vadinasi, galioja.

Bendraudami su mums labai draugiškos valstybės kontradmirolu, Klaipėdos universiteto ir Jūreivystės instituto vadovai prisiminė labai gražų poelgį Danijos savanorių, kurie Lietuvos savanoriams padovanojo laivą “Lokys”. Šis nedidelis laivas įtrauktas į Lietuvos valstybės jūrų sienos apsaugos sistemos planą, tačiau jame taip pat praktiką atlieka ir studentai. Nors tas laivas ne visiškai naujas ir jo greitis - tik 9 mazgai, bet praktikai atlikti jis dar naudingas.

Kontradmirolas K. Winter sakė suprantąs sunkumus, su kuriais susiduria Klaipėdos universiteto ir karinių jūros specialistų parengimo darbuotojai. Danai galvoja, kaip klaipėdiečiams padėti atlikti jūros praktiką Danijos karališkojo laivyno laivuose, kaip Lietuvos studentus pakviesti studijoms ir į Danijos karo akademiją. Galimas dalykas, bus rasta būdų, kaip padėti ir materialinėmis priemonėmis.

Nors šie klausimai dar tebėra svarstomi, bet, žinodamas danų nuostatas Lietuvos mokslo institucijų atžvilgiu, rektorius S. Vaitekūnas neabejoja, kad tos paramos bus sulaukta. Bent jau taip būdavo ligi šiol.

Beje, į Danijos karo akademiją galėtų būti priimti tik danų kalbą mokantys Lietuvos studentai. Tad ir Klaipėdos universiteto vadovams, galimas dalykas, teks gana greitai apsispręsti: gal universitete reikėtų studijuoti ne tik švedų ir suomių, bet ir danų kalbą?