Birželio 10-12 d. Palangoje įvyko Antroji Baltijos šalių elektrochemikų konferencija. Ši konferencija – tai oficialus Tarptautinės elektrochemikų sąjungos (ISE) renginys, kurio organizavimas buvo patikėtas Chemijos institutui. Konferenciją taip pat rėmė Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija bei Lietuvos mokslo ir studijų fondas.

Į Palangą susirinko žymūs elektrochemijos specialistai iš 22 valstybių. Nors renginys buvo daugiau skirtas mokslininkams iš Baltijos jūros regiono valstybių, tačiau atvyko nemažai svečių ir iš tolimesnių karštų, pavyzdžiui, Argentinos, JAV, Japonijos, Pietų Afrikos, Indijos. Per tris konferencijos dienas dalyviai perskaitė 45 žodinius pranešimus bei padarė 110 stendinių pranešimų.

Konferencijoje sveikinimo kalbą pasakė Lietuvos švietimo ir mokslo viceministras prof. Rimantas Sližys, kuris taip pat yra ir elektrocheminės kinetikos specialistas.

Pirmasis konferencijos pranešimas buvo skirtas fizinės chemijos istorijai Lietuvoje. Ją apžvelgė Chemijos instituto direktorius akad. A. Vaškelis. Fizinės chemijos pradininkas Lietuvoje yra Teodoras Grotusas (Theodor von Grotthus, 1785-1822), kuris, gyvendamas Gedučiuose, iškėlė elektrolitinės disociacijos bei kitas fundamentines fotochemijos ir elektrochemijos idėjas. Pirmasis fizinės chemijos lektorius ir knygos autorius buvo Vincas Čepinskis (1871-1940). Jis daug dirbo druskų lydalų elektrochemijos srityje. Pastarųjų dešimtmečių elektrochemijos pasiekimai Lietuvoje sietini su Juozo Matulio (1899-1993) bei Jono Janickio (1906-1998) veikla. Šiais metais šviesaus atminimo akad. J. Matulio šimto metų gimimo sukaktis buvo gražiai paminėta Lietuvos mokslų akademijoje, Chemijos institute bei akademiko gimtinėje – Kupiškio rajone. Iš žymiausių Juozo Matulio mokinių reikia paminėti R. Višomirskį (1928-1995), V. Kaikarį (1912-1982), O. Galdikienę (1925-1995), R. Sližį, A. Bodnevą, R. Šarmaitį, S. Chotianovičių. Šiuo metu J. Matulio mokinių yra per 200. Akademikas Juozas Janickis daug dirbo sieros ir seleno elektrochemijos srityse. Jo žymiausi mokiniai yra A. Prokopčikas, V. Zelionkaitė, E. Pacauskas, V. Janickis.

Antrojoje Baltijos elektrochemikų konferencijoje buvo apžvelgtos svarbiausios šiuolaikinės teorinės ir taikomosios elektrochemijos sritys: elektrocheminė kinetika, kvantinė elektrochemija, metalų korozija, adsorbcija, modifikuoti elektrodai, laidieji polimerai, bioelektrocheminės reakcijos, metalų elektrocheminis išskyrimas ir pan. Šiais ir kitais klausimais pranešimus skaitė pasaulyje gerai žinomi atitinkamų sričių ekspertai: J. Galvelė (Argentina), K. Aoki (Japonija), H. Baltruschat (Vokietija), E. Gileadi (Izraelis), K. G. Weil (Vokietija, JAV), W. R. Fawcett (JAV), J. Kulys (Lietuva), R. Nazmutdinov (Rusija) ir kt.

Pagal perskaitytus pranešimus buvo galima susidaryti nuomonę, kas šiuo metu pasaulyje elektrochemijos srityje yra aktualiausia. Daugiausia dėmesio elektrochemikai skiria naujoms instrumentinėms metodikoms kurti ir tobulinti, mažiau domimasi reakcijų mechanizmais bei teoriniais darbais, kurie pagrįsti skaičiavimais. Šiuolaikinės, vadinamos nano-technikos (“nano” kiekybiškai reiškia 10^-9) elektrochemikams teikia atominio lygio informacijos. Pavyzdžiui, pasitelkiant in-situ skanuojančią tunelinę mikroskopiją (Scanning Tunneling Microscopy, STM) arba jos atmainą - atominės jėgos mikroskopiją (Atomic Force Microscopy, AFM), elektrodų paviršiuje yra matomi atominiai dariniai bei pavieniai adsorbuoti atomai. Panaudojant elektrocheminę kvarco kristalo mikrogravimetriją (EQCM) galima pasverti tiriamojo metalo atominio monosluoksnio dalis. Superlaidininkų kvantiniai interferometriniai prietaisai (SQUID) yra labai jautrūs magnetinio lauko jutikliai. Šie prietaisai leidžia registruoti tokius silpnus magnetinius signalus, kokiais pasižymi, pavyzdžiui, korozijos srovės. Elektrocheminė skanuojanti mikroskopija (SECM) leidžia tirti elektrocheminių reakcijų tarpinius produktus, kurių gyvavimo trukmė yra tik keletas mikrosekundžių, kitaip sakant, keletas milijoninių sekundės dalių. Profesorius Allen J. Bard iš Teksaso universiteto (JAV) teigia, kad SECM pagalba jis galįs registruoti elektrocheminį signalą, kurį generuoja viena vienintelė molekulė. Tai iš tiesų fantastiškas rezultatas.

Kitas akivaizdus šiuolaikinės elektrochemijos siekis – aktualių praktinių sričių paieška. Iš šiuo metu svarbiausių taikomosios elektrochemijos sričių reikėtų paminėti metalų koroziją, kuro elementus, elektrocheminius srovės šaltinius, elektrai laidžias membranas, ekologines technologijas. Darbų tikslas - kelti gyvenimo šiuolaikiniame pasaulyje kokybę. Pavyzdžiui, pagal JAV Nacionalinio standartų biuro informaciją, vien tik korozija šioje šalyje kasmet sunaikina apie 4 proc. bendrojo nacionalinio produkto. Todėl suprantama, kodėl šiai problemai visame pasaulyje skiriamas didžiulis dėmesys. Ekologijos srityje elektrochemikai pasiūlė naujus metodus, kaip iš dirvožemio pašalinti sunkiuosius metalus, kaip iš gamyklų išmetamų dujų pašalinti sieros ir azoto oksidus. Pagrindinė elektrocheminio nukenksminimo koncepcijų idėja yra panaudoti elektroną, kurį galima traktuoti kaip “absoliučiai švarų” reagentą, o ne chemikalus, kurių nemaži kiekiai turi būti naudojami įprastuose nukenksminimo procesuose.

Natūralu, kad Palangos konferencijoje daugiausia dalyvių buvo iš Lietuvos. Renginyje dalyvavo apie 80 mokslininkų iš Chemijos instituto, Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Biochemijos instituto, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos energetikos instituto. Prie Lietuvos mokslininkų sąlyginai būtų galima priskirti ir keletą kolegų iš užsienio, kurie yra ilgai dirbę Lietuvoje, o pastarąjį dešimtmetį emigravo į JAV (V. Reipa, L. Derešas, S. Jakobsonas).

Konferencija parodė, kad Lietuvos elektrochemikai yra gana ambicingi ir nėra linkę taikstytis su tomis neigiamomis tendencijomis, kurios Lietuvą pamažu verčia mokslo pasaulio provincija. Lietuviai perskaitė daug pranešimų, kurie taip pat aktualūs bei jų vertė nei kiek neprastesnė kaip geriausių užsienio mokslininkų darbų. Tiesa, nemažai Chemijos instituto mokslininkų pristatytus darbus atliko užsienyje. Štai R. Ramanauskas Meksikoje tyrė metalų struktūros vaidmenį korozijos procesuose. E. Juzeliūnas dirbo JAV ir Vokietijoje, kur eksperimentavo panaudodamas superlaidininkų kvantinius interferometrinius prietaisus. Autorius bandė atsakyti į klausimą, ar elektronų srautai, susidarantys korozijos metu, generuoja magnetinius laukus. G. Niaura ne taip senai grįžo iš JAV, kur praleido kelerius metus. Jis konferencijos dalyvius supažindino su hidroksilo adsorbcijos rezultatais, gautais panaudojant Raman spektroskopiją. A. Survila skaitė pranešimą apie oksidų formavimosi dėsningumus ant vario elektrodų. Jis taip pat eksperimentavo JAV ir Lenkijoje. Organinės elektrochemijos specialistas A. Malinauskas Vokietijoje atliko polianinlinu modifikuotų elektrodų spektroelektrocheminius tyrimus. Bendrus darbus laidžių polimerų srityje kartu su JAV mokslininkais atliko Z. Juzys bei I. Jurevičiūtė. Taigi akivaizdu, kad Chemijos instituto mokslininkams darbas užsienyje yra šių dienų realybė ir būtinybė. Taip bendradarbiaujant bandoma rasti išeitį iš susidariusios nepalankios situacijos, kai eksperimentinis mokslas Lietuvoje beveik nefinansuojamas.

Antroji Baltijos šalių elektrochemikų konferencija parodė, kad Lietuvos mokslininkai tęsia elektrochemijos mokslo tradicijas, kurios mūsų šalyje turi gilias istorines šaknis. Jie sieks, kad trečioji Baltijos elektrochemikų konferencija po trejų metų vėl vyktų Lietuvoje.